„Mano galva, niekaip nepaveiks. Seniai to įstatymo reikėjo ir aš nematau grėsmių niekam nei bankams, nei žmonėms, nei ateities skolinimams. Bankai yra profesionalūs rinkos dalyviai, jie visais laikais vertino ar turėjo vertinti savo klientų kreditingumą, galimybes grąžinti paskolas. Nematau priežasčių, kodėl galimybė fiziniam asmeniui bankrutuoti gali paveikti skolinimąsi, padaryti jį brangesnį“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, nereikia siekti Fizinių asmenų bankroto įstatymo su bankų paskolų portfeliu, nes pagal Seime svarstomą įstatymo projektą galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti yra gana sudėtingos.
„Manau, kad įsigaliojus įstatymui mes kalbėsime ne apie šimtus ar tūkstančius bankroto atvejų, o apie pavienius atvejus“, – tvirtinoV.Vasiliauskas.
Įstatymo projekte numatoma, kad gyventojui bankroto bylą galima kelti, kai jis nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas – apie 20 tūkst. litų. Ketindamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, gyventojas ne mažiau kaip prieš mėnesį iki šio pareiškimo pateikimo dienos privalėtų apie tai pranešti raštu visiems kreditoriams ir tik tuomet galėtų pateikti pareiškimą teismui.
Inicijuoti bankroto procesą siūloma leisti tik pačiam gyventojui, bet vieną kartą paskelbus jį bankrutavusiu, antrą kartą bankroto jis galės siekti ne anksčiau kaip po 10 metų.