Vyriausybė sutinka, kad šalies centrinis bankas būtų paskirtas už makroprudencinės politikos formavimą ir vykdymą – posėdyje trečiadienį ji pritarė tai numatantiems Lietuvos banko įstatymo pakeitimams. Jie bus teikiami svarstyti Seimui.
„Dabar mūsų vykdoma priežiūra yra susijusi su atskiromis finansų institucijomis. Mums reikia mandato prižiūrėti visą finansų sistemą. Ir ne tik prižiūrėti, bet ir reaguoti į galimus burbulus, kad galėtume su savo priemonėmis tuos burbulus apmaldyti, švelniai susprogdinti, kad neturėtume problemų ateityje“, – Vyriausybės posėdyje sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
V.Vasiliausko teigimu, nekilnojamojo turto burbulas, Lietuvoje sprogęs 2008 metais, buvo „pražiopsotas“.
„Tam, kad to neatsitiktų ateityje, mums reikalingas šitas mandatas. Jis pasireikštų per tam tikrų rezervų arba reikalavimų tiek kredito įstaigoms, tiek finansiniams tarpininkams nustatymą. Kaip, sakykime, anticiklinį kapitalo atsargų, sisteminės rizikos atsargų įvedimą“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Jo teigimu, tarp tokių pavyzdžių yra reikalavimas turėti 15 proc. pinigų, imant paskolą gyvenamajam būstui, bankams išduoti ne ilgesnės kaip 40 metų trukmės paskolą.
„Tokie dalykai mums suteiktų galimybę ateityje reaguoti į tokius ekonominius ciklus ir gerais laikais formuoti buferius, kad visiems būtų lengviau blogais laikais“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas būtų įpareigotas stebėti ir vertinti šalies finansiniam stabilumui kylančias grėsmes, formuos ir skelbs makroprudencinę politiką, sprendimus ir jų motyvus, išskyrus atvejus, kai tai kelia pavojų finansiniam stabilumui ar yra susiję su konfidencialia informacija.
Už makropudencinę politiką atsakingą instituciją ruošiamasi paskirti vadovaujantis Europos sisteminės rizikos valdybos pateikta rekomendacija.
