„Klausimas esminis – ar siūloma mokesčių reforma sprendžia dvi didžiausias problemas ir ar siūloma pensijų reforma sprendžia antrą problemą, t.y. koks bus pensijų dydis dėl demografinės situacijos. Akivaizdu, kad Lietuvoje viešųjų finansų pyragas yra mažas, ir akivaizdu, kad ateityje dėl demografinio šoko pensijų apimtys gali mažėti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas teigiamai vertina pasiūlytus mokesčių pakeitimus, mažinančius darbo apmokestinimą, bei siūlymus stiprinti kovą su šešėliu. Tačiau minėtais pakeitimais iš esmės nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos palyginti su ekonomikos dydžiu, rašoma pranešime.
Pagal pajamų ir BVP santykį (29,9 proc.) Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje ES, o nepakankamas biudžetas riboja galimybes finansuoti socialinę, sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas viešąsias sritis.
„Svarbiausi darbai ir kryptys turėtų būti nukreiptos į tai, kaip tą perskirstymą padidinti“, – pažymi V.Vasiliauskas.
„Absoliučiomis sumomis viskas labai paprasta – jeigu mūsų perskirstymo lygis padidėja iki ES vidurkio, papildomai tai mums reiškia apie 2,7 mlrd. eurų. Jei iki Estijos vidurkio – tai 1,8 mlrd. eurų papildomai. Mūsų išlaidos sveikatai siekia 2,3 mlrd. eurų, pensijoms – tie patys 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 2 mlrd. eurų. Perskirstymo postūmis iš esmės reiškia spręstinas problemas“, – priduria V.Vasiliauskas.
Jis akcentuoja, kad pirmūnė Lietuva yra pagal šešėlį. Todėl itin svarbu, koks yra PVM mokesčio surinkimas, kuris nėra tiesioginis. O PVM galėtų būti surinkta 1,8 mlrd. eurų papildomai.
„Kita mažo biudžeto priežastis – netolygus apmokestinimas. Čia kalbu apie tiesioginius mokesčius ir „Sodros“ įmokas. Čia aiškiai matome arbitražą tarp darbo jėgos apmokestinimo ir savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimo“, – sako V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad darbo vietos apmokestinimas vidutiniškai siekia 323 eurus per mėnesį, o savarankiškai dirbančiųjų – vos 64 eurai.
Esminės problemos nesprendžia
V.Vasiliauskas konstatuoja, kad pateiktais pasiūlymais Vyriausybė nesprendžia esminės problemos – perskirstymo.
„Arbitražo panaikinimas tarp darbo pajamų ir savarankiškos veiklos pajamų yra esminis dalykas“, – sako V.Vasiliauskas.
Biudžetas, anot jo, iš esmės nedidėja, reformos kainuos apie 600 mln. eurų.
„Pakeitimų įtaka neigiamai veiktų viešuosius finansus – praradimai būtų gana nemenki. Tai vargu ar prisidėtų prie to tikslo, apie kurį kalbame ir nuo kurio turėjo prasidėti diskusija – perskirstymo didinimo, – sako V.Vasiliauskas. – Esame ekonominio ciklo viršuje, todėl dabar turime priimti sprendimus, kurie mus paruoštų tiems blogesniems laikams, kurie tikrai ateis.“
Lietuvos banko vadovas patikina, kad nori aktyviai prisidėti prie viešosios konsultacijos.
„Suprantame visus politinius niuansus – toliau gyvent arbitražo sąlygomis mes negalime. Palankiai vertiname pastangas dėl darbuotojo ir darbdavio mokesčių jungimo. Be jokios abejonės, šešėlis yra ta sritis, kurią reikia ištraukti į dienos šviesą, visos priemonės kurios pasiūlytos, yra savaime suprantamos ir sveikintinos“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis patikina, kad nepakankami pasiūlymai „arbitražo“ mažinimui, – vien tik mažinti verslo liudijimų veiklų sąrašą nepakanka.
Pasak V.Vasiliausko, per daug sudėtingas NT mokesčio mechanizmas, o mokesčio bazė plečiama minimaliai. Lietuvos bankas žada pateikti kitokį aiškesnį progresinį apmokestinimo variantą – visuotinį apmokestinimą, nebandant atskirti, gyvenamosios paskirties būstas ar ne.
Siūlo ryžtingesnių mokesčių pakeitimų
Lietuvos banko vertinimu, būtini ryžtingi mokestiniai sprendimai ir veiksmai, kurie didintų valstybės biudžetą, galimybes perskirstyti pajamas ir adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų.
Dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti du, tris ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu. Lietuvos bankas siūlo itin netolygų apmokestinimą vienodinti.
Kartu Lietuvos bankas siūlo daugiau pajamų surinkti iš turto mokesčių. Siūloma taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui (NT), atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes – mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai.
Padidinus turto mokesčius ir sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, kartu daugiau lėšų būtų ištraukiama ir iš šešėlio – pajamas nuslėpti lengviau nei NT, vertina Lietuvos bankas.
Taip pat siūloma atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.
Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems III pensijų pakopoje. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.
Įgyvendinus minėtas mokestines bei kovos su šešėliu priemones, preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, viešieji finansai kasmet galėtų papildomai surinkti bent 300 mln. Eur, kurie galėtų būti skiriami svarbiausioms sritims.
Siūlo minimalias pensijas
Emigracija, gimstamumas ir demografinė padėtis lemia, kad būtina imtis sprendimų, kurie užtikrintų pensinių išmokų tvarumą ateityje, tikina V.Vasiliauskas.
„Gyventojai patys iš tiesų mažai rūpinasi rezervų senatvei sukaupimu. Daugiau nei pusė užimtųjų nesirūpina, kas bus ateityje, tai tikrai įspūdingi skaičiai“, – sako V.Vasiliauskas ir skaičiuoja, kad papildomai pensijai nekaupia apie 800 tūkstančių gyventojų.
V.Vasiliauskas teigiamai vertina, kad bus nustota priešinti dvi pakopas, mat į pensijų sistemą reikia žiūrėti kaip į vieną.
„Siūlymas dėl antros pakopos struktūros pakeitimo nemažinant senatvės pensijos, manome, panaikina priešpriešą tarp PAYG sistemos ir II pensijų pakopos. Mes taip pat teigiamai vertiname tai, kad nuo šiol adekvačiai rezervą kaups didesnė visuomenės dalis. Viskas galiausiai priklausys nuo žmogaus sprendimo“, – sako V.Vasiliauskas.
„Tas siūlymas dėl automatinio įtraukimo – tikrai sveikintinas dalykas, be abejo, žmogus turės galimybę atsisakyti. Mes viliamės, kad žmonės elgsis sąmoningai ir dalyvavimas bus masinis. Nes masiškumas ir kiek laiko dalyvauji pensijų sistemoje, nulemia ateities pensijų išmokas“, – tikina V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas teigiamai vertina gyvenimo ciklo fondų sistemą, mažesnius administravimo mokesčius.
„Siūlom stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų nes būtent tas ryšio stiprinimas iš tikrųjų suteikia galimybes žmogui suprasti, dėl ko jis kaupia ir kaupia ne tik II pakopoje, bet kaupia tarp kartų – dalyvaudamas „pay as you go“ sistemoje“, – sako V.Vasiliauskas.
„Sodros“ bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą, pasak V.Vasiliausko, ateityje gali atimti galimybę stiprinti ryšį tarp įmokų ir išmokų. Jis siūlo tik dalį bazinės pensijos perkelti į valstybės biudžetą – minimalios ir pensijos koncepciją.
„Minimalią pensiją gautų tik tie, kurių pajamos mažiausios, ir ji būtų mokama iš valstybės biudžeto, o visa kita pensija atkeliautų iš „Sodros“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis siūlo nacionalizuoti pensijų anuitetų veiklą ir pasiūlyti viešą įstaigą, kuri galėtų tą daryti, dėl to pensijų išmokos galėtų būti didesnės, nes anuitetai būtų pigesni dėl masto ekonomijos.
Lietuvos bankas siūlytų kurti ir bendrą informacinę sistemą, kuri aiškiai pateiktų informaciją apie kaupiamą pensiją ir I, ir II pakopoje.
„Baikime žiūrėti į valstybę kaip į kažkokią duotąją mamą, kuri už viską sumokės. Žmogau, tu pats apsispręsk, ar tu kaupi ar ne. Valstybė tai yra visi mes“, – sako V.Vasiliauskas.
Vyriausybė žada, kad po struktūrinių reformų atlyginimai į rankas didės 45–55 eurais kone milijonui gyventojų, nes bus didinamas mokesčių progresyvumas. Pensijos augtų vidutiniškai 23 eurais.
Tačiau būtų iš esmės pertvarkoma antroji pensijų pakopa – įmokų mokėjimo našta būtų perkeliama iš „Sodros“ patiems gyventojams, už tai jie būtų skatinami iš valstybės biudžeto. Taip pat žadamas NT mokestis visam antrajam būstui, palaipsniui bus įvedamos „Sodros“ lubos.
