Susiklosčius tokiai situacijai, 60 proc. Rusijos gamintojų planuoja dar iki Naujųjų metų kelti prekių kainas. Iš to laimės tik užsienio kompanijos, o pralaimės pati Rusijos ekonomika ir šios šalies gyventojai, rašo gazeta.ru straipsnyje „Devalvacija nepadės“.
Vakarų šalių prekės – nepakeičiamos?
Kuo pakeisti importuojamas prekes? Šis klausimas – vienas opiausių Rusijai. Jis buvo aptariamas Jungtinio Tautos Fronto forume, kuriame dalyvavo ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos valdžia neslepia, kad tikėjosi, jog atsakomosios akcijos prieš ES sankcijas ir rublio kurso smukimas padės vietinėms įmonėms išstumti iš rinkos „importą“. Bet paaiškėjo, kad Rusijos pramonė – per silpna. Pirmiausia maisto pramonė.
Rusijos valdžia neslepia, kad tikėjosi, jog atsakomosios akcijos prieš ES sankcijas ir rublio devalvacija padės vietinėms įmonėms išstumti iš rinkos „importą“.
„Be abejo, tokie veiksmai pagerina konkurencijos sąlygas mūsų gamintojams“, – dar 2014 m. rugpjūtį pripažino V.Putinas, kalbėdamas apie draudimą įvežti į Rusijos Federaciją vaisius iš JAV, ES, Kanados, Norvegijos, Australijos.
Teoriškai tokie Rusijos gudravimai pagrįsti: rublio smukimas brangina užsienietiškas prekes ir daro patrauklesnę vietinę produkciją. Tačiau praktika labai skiriasi nuo teorijos.
Dauguma žaliavų – importuojamos
Viena iš priežasčių – ta, kad didžioji Rusijos gamintojų žaliavų dalis bei aukštosios technologijos – importuojamos.
Pavyzdžiui, žinomas saldainių fabrikas „Babajevskij“ gali net nutraukti kai kurių produktų gamybą, nes neranda alternatyvių sudedamųjų dalių toms, kurias uždrausta įsivežti. Labiausiai trūksta riešutų, kuriuos importuodavo iš JAV ir ES šalių. Todėl kai kurios jų rūšys pabrango iki 28 proc. Kitos riešutų rūšys, kurioms netaikomi apribojimai, brango ir dėl rublio smukimo. Dėl šių priežasčių birus cukrus brango 17 proc., kakava – 18,6 proc., šokolado masė – 36,8 proc.
„Mėsos produktų gamintojai naudoja soją, amino rūgštis, genetines medžiagas, koncentratus. Natūralu, kad, brangstant šioms sudedamosioms dalims, negali pigti galutinis produktas“, – sako Vieningosios ekonominės erdvės tarybos prezidentas Mušegas Mamikonianas. Mėsos pramonė labiausiai nukentėjo dėl ekonominio karo su ES šalimis ir Kanada.
Birus cukrus brango 17 proc., kakava – 18,6 proc., šokolado masė – 36,8 proc.
Nuo importo kaštų labai priklauso ir lengvosios pramonės ekonominis gyvybingumas.
„Didžiąją importo dalį sudaro būtent žaliavos: natūrali medvilnė, sintetiniai audiniai... Jie brangsta, todėl pabrango ir mūsų produkcija“, – pripažįsta Rusijos tekstilės ir lengvosios pramonės sąjungos prezidentas Andrejus Razbrodinas.
Mažėja perkamoji galia ir paklausa
Kita Rusijos problema – mažėjanti paklausa. Dėl infliacijos šalies gyventojų algos mažėja.
„Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pradėjo mažėti ir mėnesio, ir net metų algos vidurkis“, – pastebi ekspertas Nikolajus Kondrašovas savo publikacijoje „Komentarai apie verslą ir valstybę“. Per pastaruosius 14 metų tokie dalykai dėjosi tik 2008-2009 m. ekonominės Rusijos krizės pesimistiškiausiu laikotarpiu. Rugpjūtį ir rugsėjį metinis realus atlyginimo vidurkio mažėjimas Rusijoje – atitinkamai 1,2 ir 1 proc.
Ekonominio vystymo ministerija prognozuoja, kad pieno produkcijos suvartojimas 2014 m. nuo 248,8 kg turėtų sumažėti iki 243 kg.
Rusijos gyventojai 2015 m. rinksis pirmo būtinumo prekes – drabužius, avalynę ir pirks net 5 proc. mažiau mėsos.
„1998 m. ir 2008 m. patirtis rodo, kad ekonominių krizių metu tradiciškai keliais procentais mažėja mėsos suvartojimas“, – sako M.Mamikonianas. Jis prognozuoja, kad Rusijos gyventojai 2015 m. rinksis pirmo būtinumo prekes – drabužius, avalynę ir pirks net 5 proc. mažiau mėsos.
Trūksta apyvartinių lėšų
Vakarų šalių sankcijos, draudžiančios skolintis pinigų užsienyje, sukūrė Rusijos ekonomikai dar didesnių problemų. Centrinis bankas, bandantis gelbėti skęstantį rublį, sunkina gyvenimą ir pramonininkams.
„Pieno ūkio šaka yra visiškoje krizėje. Naujų investicinių projektų mažėja, o dolerio ir euro santykis su rubliu daro šią sritį dar mažiau patrauklią“, – guodžiasi Marija Žebit, Nacionalinės pieno produkcijos gamintojų sąjungos atstovė.
Lengvosios pramonės asociacijos atstovai teigia, kad nuo antrosios 2014 m. pusės ši pramonės šaka pradėjo merdėti. Pagrindinė priežastis – nėra kur pasiskolinti pinigų. „Beveik neįmanoma gauti nei investicinių lėšų, nei greitųjų kreditų, kurie padėtų kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą. Daugelis tinklinių įmonių atsidūrė ties pavojinga riba“, – sako A.Razbrodinas. Jo žodžiais tariant, situacija labiausiai pablogėjo rugsėjį.
Kels kainas
Beveik neįmanoma gauti nei investicinių lėšų, nei greitųjų kreditų, kurie padėtų kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą.
Esant tokiai situacijai, kaip praneša Konjunktūrinių tyrimų institutas, 60 proc. Rusijos gamintojų netrukus didins didmenines kainas. O 65 proc. savo produkciją jau pabrangino.
Kitos apklausos rodo, kad vien spalio mėnesį 12 proc. apklaustų įmonių pakėlė produkcijos kainas, 28 proc. įmonių atstovų teigė pajutę, kad pabrango žaliava.
Susiklosčiusi situacija, ko gero, palanki tik didelėms vakarų šalių kompanijoms. „Joms lengviausia išgyventi šią Rusijos krizę, nes šios įmonės turi patirties, kaip konkuruoti sudėtingomis sąlygomis. Todėl mūsų gamintojams ateina sunkūs laikai“, – teigia Aukštosios marketingo mokyklos dekanė, profesorė Tatjana Komisarova.
Jos teigimu, Rusijos vartotojai tampa racionalesni, savo intelektu artimesni Europos šalių pirkėjams, kurie atsižvelgia į kokybės ir kainos santykį ir vertina nuolaidas, kurių Rusijos gamintojai dabar negali suteikti.
