15min dar pernai lapkritį išsamiau aprašė du bitkoinų bankomatus, tačiau „Go9“ prekybos centre ir Savičiaus g. buvę įrenginiai šiemet jau nebeveikia.
„Go9“ buvusio bitkoinų (BTC) bankomato valdytojos UAB „Brolexy“ savininkas ukrainietis Dmytro Ahejevas patikina – būtent po publikacijos sulaukė institucijų dėmesio. Pradžioje jis džiaugėsi, kad pagaliau bus parengtas aiškus reguliavimas, tačiau prielaidos nepasitvirtino – biurokratiniai kliuviniai nužudė BTC bankomatus.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kad tokiems įrenginiams privalomi sertifikatai ir registravimas specialiame sąraše. Tokių reikalavimų bitkoinų bankomatai neatitiko. Dabar užsienyje paplitę prietaisai turi įtikti valstybės įmonei „Infostruktūra“.
„Lietuva dar nepasiruošusi tokioms mašinoms. Paprasčiau pasodinti žmogų biure, kuris rankiniu būdu pirktų ir parduotų bitkoinus, bet ne automatinį prietaisą“, – sako D.Ahejevas.
Nesupranta beprasmių reikalavimų
D.Ahejevas aiškina, kad BTC bankomatus teko išmontuoti dėl to, kad jie Lietuvoje negali veikti be tinkamo sertifikavimo ir registracijos VMI.
„Kadangi tai pirmieji bitkoinų bankomatai Lietuvoje, nėra jokių specialių reikalavimų tokiems prietaisams, tačiau keliami panašūs reikalavimai kaip ir įrenginiams, kuriuose paslaugos parduodamos už pinigus. Dabar esame stadijoje, kad bandome jį registruoti, tačiau pagal reikalavimus, kurie keliami įrenginiams, parduodantiems prekes ar paslaugas už pinigus, bus labai labai sunku tą padaryti“, – 15min teigia D.Ahejevas.
Jis tikina, kad kai kurie reikalavimai neturi jokios prasmės, tokie kaip sandarumas ar techninė priežiūra.
„Tikrai norime pasakyti „atsiprašau“ visų mūsų klientų, kuriems nustojome teikti tokią paslaugą. Aš pats ir prekybos centras „Go9“ sulaukėme labai daug laiškų ir skambučių su klausimais, kada BTC bankomatas vėl pradės veikti. Deja, reguliavimas Lietuvoje neleidžia įrengti automatizuoto prietaiso, kuris parduotų ir pirktų bitkoinus“, – sako D.Ahejevas.
Jis žada artimiausiomis savaitėmis apsispręsti, ar bandyti įveikti biurokratinius kliuvinius, ar perkelti bankomatą į Prahą, kur jis gali veikti be jokių kliūčių.
„Lietuvoje tokių prietaisų gamintojai turi atitikti reikalavimus, taikomus kitokio pobūdžio įrengimams. O prietaisų naudotojai – šiuo atveju mano įmonė „Brolexy“ – turi įrodyti VMI, kad bankomatas, kuris jau naudojamas daugelyje Europos šalių, pvz., Vokietijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Austrijoje, gali būti naudojamas ir Lietuvoje. Šiuo metu tai yra nerealu“, – sako D.Ahejevas.
Jis teigia, kad ir be žiniasklaidos dėmesio bankomatas galėjo būti uždraustas bet kuriuo metu – „mes nežinojome, kad tokios mašinos turi būti reguliuojamos labai specialiu būdu“.
„Mes pateikėme visus dokumentuos apie mūsų veiklą VMI, sąskaitas ir taip toliau. Noriu pasakyti, kad po VMI patikros mūsų įmonė sėkmingai praėjo visus egzaminavimus, parodė, kaip veikia bankomatas, inkasavimo procedūra, visi pranešimai apie pirktą ir parduotą kiekvieną bitkoiną“, – sako D.Ahejevas.
VMI: privalomi sertifikatai
VMI Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius paaiškino, kad norėta įsitikinti, ar įrenginiai buvo sertifikuoti.
„VMI, norėdama nustatyti, ar BTC įrenginiai, kuriais naudodamiesi asmenys turėjo galimybę įdėję grynus pinigus įsigyti BTC ar jo dalį, yra sertifikuoti kaip prekybos (paslaugų teikimo) automatai, įtraukti į VMI viršininko patvirtintų LR leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą bei nustatyta tvarka užregistruoti teritorinėje apskrities, patikrino juos“, – sako R.Puncevičius.
Abiem atvejais paaiškėjo, kad įrenginiai nebuvo sertifikuoti, įtraukti į minėtą sąrašą bei neįregistruoti teritorinėje apskrities VMI. Dėl šios priežasties įmonėms, prižiūrinčioms ir administruojančioms BTC įrenginius, buvo įteikti VMI nurodymai nenaudoti bankomatų, kol jie nebus sertifikuoti ir įtraukti į sąrašą bei užregistruoti.
VMI pažymi, kad norint naudoti minėtus įrenginius turi būti įgyvendinta pagrindinė sąlyga – įrenginių techniniai funkcionalumai turi būti įvertinti ekspertinės įmonės VĮ „Infostruktūra“, kad ši atliktų minimų įrenginių techninę ekspertizę ir įvertintų jų atitikimą teisės aktų reikalavimams.
„Analogiškus įrenginius Lietuvos Respublikoje galima įregistruoti, jais teikti įvairias paslaugas ar parduoti prekes, tačiau prieš tai jie turi būti įvertinti ekspertinės įmonės, VĮ „Infostruktūra“, ar atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir įtraukti į sąrašą“, – sako R.Puncevičius.
Jis pažymi, kad BTC bankomatų savininkai, prieš pradėdami veiklą, nesiėmė veiksmų, kad tokie įrenginiai būtų įteisinti kaip visi kiti įrenginiai, kuriais apskaitomos pajamos grynaisiais pinigais (pvz., kasos aparatai, savitarnos kasos aparatai, taksometrų spausdintuvai) ir užtikrinama tinkama pinigų apskaita ir mokestinių prievolių vykdymas.
„VMI žiniomis, įrenginius administruojantys ūkio subjektai kreipėsi į ekspertinę įmonę dėl minimų įrenginių sertifikavimo ir įtraukimo į sąrašą“, – sako R.Puncevičius.
VMI žiniomis, Vilniaus mieste buvo įrengti du įrenginiai, per kuriuos buvo teikiamos paslaugos – galimybė investuoti įsigyjant virtualią valiutą bitkoinus.
Nori aiškaus reguliavimo
„Brolexy“ savininkas D.Ahejevas patikina, kad jis ne prieš reguliavimą, o atvirkščiai – regi jo būtinybę. Tačiau, anot jo, reguliavimas turi būti lankstus.
„Jei atsitiks taip, kad mes negalėsime užregistruoti bankomato VMI, mes nebeplanuojame panašaus verslo Lietuvoje. Nematyčiau tam jokios prasmės.
Aš matau, kad Lietuvoje toks verslas nereguliuojamas ir įmonės, kurios užtikrina automatų, parduodančių paslaugas, sertifikavimą, turi čia monopolį. Su jomis sunku derėtis, kadangi kiekvieną kartą reikia pateikti vis daugiau ir daugiau dokumentų, ir jiems nerūpi, kad šis bankomatas pagamintas pagal ES normatyvas ir mes tik esame jo pirkėjai. Šiuo metu veiklą Lietuvoje vykdome tik nuotoliniu būdu per mūsų svetainę brolexy.com“, – sako D.Ahejevas.
Jis viliasi, kad galiausiai rinka bus pradėta reguliuoti ES lygmeniu.
„Be jokios abejonės, kriptovaliutų rinka turi būti reguliuojama, kadangi daug žmonių perka bitkoinus kaip investiciją. Tačiau bitkoino esmė yra užtikrinti mokėjimų paslaugas tarp žmonių išvengiant bankų. Tai greičiau ir tai paprasta. O visos kitos kriptovaliutos yra tiesiog panašūs produktai į bitkoiną ir daugiausia naudojamos pritraukti lėšų tam tikriems projektams per ICO. Tačiau jos labai retai naudojamos kaip mokėjimų metodas, kadangi nėra daug pasitikėjimo jomis“, – sako D.Ahejevas.
Anot jo, ES reguliavimas turėtų būti lankstus, tačiau privalomas įmonėms, kurios perka ir parduoda bitkoinus.
„Būtina, kad įmonės nurodytų vartotojams, pateiktų informaciją, kad bitkoinas nėra investicijų objektas, kad jie gali prarasti pinigų, jei investuos į jį. Tačiau taip pat turėtų būti suprasta, kad bitkoino bendruomenė auga ir jei reguliavimas bus griežtas, visi sandoriai persikels į tamsųjį internetą. Žmonės toliau naudosis, bet pasislėpę“, – sako D.Ahejevas.
