VMI jau baigė tikrinti 22 asmenų deklaracijose pateikiamus duomenis. Tai stambių įmonių grupių ir bendrovių savininkai, akcininkai, direktoriai ir kiti didelį turtą valdantys asmenys. Vien šiuo metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių priskaičiuota 13,5 mln. litų. Ir tai tik pradžia. Iš viso VMI planuoja patikrinti apie 200 žmonių.
Tikrina stambius verslininkus ir jų sutuoktinius
22 asmenys jau patikrinti, 13 asmenų tikrinimo darbai tęsiami ir 5 asmenų tikrinimai dar nepradėti. Pasibaigus pirmajam kontrolės veiksmų etapui iš viso planuojama patikrinti apie 200 asmenų.
VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė 15min.lt patvirtino, kad tyrimai atliekami.
Pirmuoju etapu planuojama patikrinti 40 asmenų (27 į rizikos grupę papuolusius asmenis, kurie valdo didelį turtą ir gauna dideles metines pajamas, bei 13 jų sutuoktinių).
22 asmenys jau patikrinti, 13 asmenų tikrinimo darbai tęsiami ir 5 asmenų tikrinimai dar nepradėti. Pasibaigus pirmajam kontrolės veiksmų etapui iš viso planuojama patikrinti apie 200 asmenų.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Premjeras Algirdas Butkevičius ir laikinasis VMI vadovas Dainoras Bradauskas lapkričio viduryje pranešė, kad padidintas dėmesys bus skirtas turingiausiems Lietuvos asmenims
Pasak V.Kulvinskienės, didžiausias dėmesys skiriamas agresyviajam mokesčių planavimui.
Pirmieji tikrinimų rezultatai pribloškia. VMI apskaičiavimais, 22 fiziniai asmenys valstybei skolingi net 13,5 mln. litų.
Prisidengė fiktyviomis paskolomis
Asmenys mokesčius slėpė prisidengdami valdomiems juridiniams asmenims išduotomis paskolomis, už kurias vėliau buvo gaunamos palūkanos.
Nustatyta, kad dalis asmenų mokesčius slėpė prisidengdami valdomiems juridiniams asmenims išduotomis paskolomis, už kurias vėliau buvo gaunamos palūkanos.
Šios palūkanos iki šių metų pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Siekiant pasinaudoti šia įstatymo lengvata, stambių bendrovių akcininkai, sudarydami įvairius sandorius su kontroliuojamomis įmonėmis, neapmokėtą įsiskolinimą įformindavo kaip paskolas, už kurias buvo mokamos palūkanos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš euro įvedimą neįtikėtina problema kai kuriems lietuviams – kur gauti litų?
Į paskolas dažniausiai būdavo paverčiami juridinių vienetų įsiskolinimai asmenims už parduotus vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, akcininkų gautinos sumos sumažinus įstatinį kapitalą.
Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad paskolos buvo įformintos turint tikslą pasinaudoti GPM įstatymo lengvata ir tokiu būdu gauti neapmokestinamąsias pajamas. Pagal tokias schemas pajamas yra gavę 14 tikrintų asmenų. Dėl to papildomai nustatyta apie 4,4 mln. mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Schemą buvo ištobulinęs V.Uspaskichas
Tokią mokesčių „optimizavimo“ schemą anksčiau buvo ištobulinęs tuometinis Darbo partijos lyderis, dabar europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.
Tokią mokesčių „optimizavimo“ schemą anksčiau buvo ištobulinęs tuometinis Darbo partijos lyderis, dabar europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.
Savo interesų deklaracijoje, pateiktoje prieš dalyvaujant 2012 m. Seimo rinkimuose, V.Uspaskichas su sutuoktine Jolanta Blažyte nurodė paskolinęs 25 mln. litų savo valdytoms įmonėms, kurias 2013 m. pradžioje perleido vaikams.
Didžiausia suma – 19 mln. litų – buvo paskolinta koncernui „Vikonda“. 2008-ųjų gruodį koncernui Uspaskichų šeima davė 3,6 mln. litų, 2009-ųjų liepą ir V. Uspaskichas, ir jo žmona koncernui paskolino po 6,4 mln. litų, o tų pačių metų lapkritį jie kartu paskolino dar 2,7 mln. litų.
Stambią paskolą gavo ir įmonė „Krekenavos pašarai“, jai 2010-ųjų kovą V. Uspaskichų šeima paskolino 4 mln. litų. 900 tūkst. litų – paskola 2011-ųjų kovą teko „Kėdainių aruodams“.
Paaiškėjo, kad savo vardu paskolas verslui V.Uspaskichas teikė ne šiaip sau. Tokiu būdu galėjo būti teisėtu būdu siekiama sumažinti ir verslui, ir asmeniui tenkančių mokesčių naštą
Šią landą aptikusi Vyriausybė suskubo keisti įstatymus.
Sukūrė mokesčių vengimo schemą
Gyventojas kontroliuojamai įmonei pardavė vertybinius popierius 7 kartus didesne kaina nei tikroji rinkos vertė.
Pradėjus vieno turtingo asmens mokestinį tyrimą buvo nustatyta, kad gyventojas kartu su kitais 10 susijusių asmenų sudarė mokesčių vengimo schemą, pagal kurią buvo parduoti vertybiniai popieriai kontroliuojamai įmonei 7 kartus didesne kaina nei rinkos vertė.
Pagal GPM įstatymo nuostatas, kurios galiojo iki 2014 m. sausio 1 d. pajamos už įstatyme numatytomis sąlygomis parduotus vertybinius popierius buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Patikrinimo metu surinkus įrodymus, konstatuota, kad sudarydami šį sandorį, asmenys siekė mokestinės naudos, todėl juridiniam vienetui, nepagrįstai išmokėjusiam 31 mln. litų neapmokestinamųjų pajamų. Dėl nustatytų pažeidimų papildomai apskaičiuota 7,5 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Tokią „prekybą akcijomis“ buvo itin pamėgęs nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje besislapstantis buvęs bankrutavusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas. Jam priklausančios bendrovės dažnai viena iš kitos pigiai pirkdavo, o vėliau itin brangiai parduodavo akcijas, nors bendrovių veiklos rezultatai nebuvo tokie, jog akcijų vertė smarkiai išaugtų per trumpą laiką.
Išsigrynino įmonės pinigus
Įmonių vadovai ir savininkai nevengdavo įkišti rankų į jų valdomų bendrovių pinigines.
Nustatyta atvejų, kai 6 mln. litų šeimos išlaidos turto įsigijimui ir kitoms reikmėms nebuvo pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis.
Kontrolės veiksmų metu dalies pajamų šaltinių pagrindimui asmuo pateikė paskolos sutartį, todėl šiuo metu vertinama, ar faktiškai piniginės lėšos galėjo būti gautos pagal šią sutartį.
Tas pats asmuo – individualios įmonės savininkas, neįforminęs lėšų išmokėjimo, iš įmonės išsigrynindavo pinigines lėšas, kurias naudojo asmeninėms reikmėms, todėl kontrolės veiksmų metu nuo savininkui išmokėtų 6 mln. Lt įmonė sumokėjo į biudžetą 0,9 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio.
Slėpė mokesčius už NT pardavimą
Fiziniai asmenys, parduodami nekilnojamąjį turtą, įformindavo sandorius tarp susijusių asmenų ir nepagrįstai sumažindavo objektų vertę.
Nustatytas atvejis, kai tikrintas asmuo ilgą laiką vykdė neregistruotą ekonominę veiklą, gaudamas pajamas iš prekybos nekilnojamuoju turtu, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio objektas, tačiau nesiregistravo PVM mokėtoju ir nemokėjo PVM. Papildomai apskaičiuota 0,14 mln. Lt mokesčių, baudų ir delspinigių.
Taip pat fiziniai asmenys, parduodami nekilnojamąjį turtą, įformindavo sandorius tarp susijusių asmenų ir nepagrįstai sumažindavo objektų vertę.
Antai vienas žmogus pardavė nekilnojamąjį turtą už 0,3 mln. litų, kai jo rinkos vertė siekė 4,6 mln. litų. Patikrinimo metu mokesčiai perskaičiuoti nuo pajamų pagal tikrąją rinkos vertę.
