Pernai darbdaviai savanoriškai apdraudė 56 tūkstančius darbuotojų ir pervedė draudimo įmokų už 23,4 milijono eurų – vidutiniškai po 418 eurų. Per trejus metus šie skaičiai išaugo dvigubai.
Už įmokas darbuotojų papildomam sveikatos draudimui nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kol jų suma neviršija ketvirtadalio darbuotojo atlyginimo. Kaip ir kitos darbdavių išlaidos, sveikatos draudimas mažina apmokestinamąjį pelną.
VMI suskaičiavo, kad pernai suteiktų lengvatų suma jau pasiekė 3,5 milijono eurų – daugiau nei du kartus daugiau nei 2015 metais (1,6 mln. eurų).
O draudimo sutartys, panašu, „guminės“ – jose atsiduria sporto užsiėmimai, SPA procedūros, kosmetinės plastinės procedūros, vaistams nepriskirtinos prekės, kosmetika ir kt.
Todėl VMI parengė išaiškinimą, kad tokio draudimo lėšomis turi būti apmokamos tik sveikatos priežiūros paslaugos.
„Sveikatos draudimo sutartyje turi būti nurodytos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias draudimo įmonė privalo apmokėti įvykus draudžiamajam įvykiui, t. y. kai apdraustasis kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl sveikatos sutrikimų ar būklės, sudarančios pagrindą teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas“, – rašoma GPM įstatymo komentaro projekte.
Lengvata pernelyg išsiplėtė, bet taisyti dantis ir toliau bus galima
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė paaiškina, kad lengvata papildomam (savanoriškam) sveikatos draudimui turėtų būti taikoma tik tuomet, kai draudimas skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms, kaip apibrėžta Sveikatos draudimo įstatyme.
Tai yra draudimas, tad išmokos turėtų mokamos įvykus draudžiamajam įvykiui. O draudiminis įvykis – kai žmogus kreipiasi dėl sveikatos sutrikimų ar sveikatos būklių, jas diagnozuoja gydytojas, atsiranda pagrindas sveikatos priežiūros paslaugoms ar patarnavimams teikti.
„Kai sutartyje numatyta apmokėti už sporto užsiėmimus sveikatai palaikyti be medicininių indikacijų, SPA procedūras, kosmetines plastines procedūras (operacijas), vaistams nepriskirtinas prekes, kosmetikos priemonių pirkimą, transporto išlaidas į (iš) gydymo įstaigos, įskaitant automobilio statymo išlaidas, vaikų nuvežimą į mokyklą patyrus nedarbingumą ir pan., už tokių paslaugų, kurios nesusijusios su ligų ir sveikatos sutrikimų diagnozavimu, priežiūra ir gydymu, apmokėjimą mokesčio lengvatos netaikomos“, – aiškina R.Virvilienė.
Anot jos, tokios darbuotojo pajamos, kaip ir kitos natūra gautos pajamos, turėtų būti apmokestintos kaip susijusios su darbo santykiais – įprastai, taikant 20 proc. GPM tarifą.
R.Virvilienė paaiškina, kad VMI komentaras parengtas siekiant išvengti skirtingų lengvatos taikymo interpretacijų ar galimų piktnaudžiavimo atvejų. Komentare dėstoma, kad lengvata taikoma tokioms draudimo įmokoms, kai darbuotojams kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Jas turi suteikti medikai, o paslaugų tikslas – diagnozuoti, prižiūrėti ir gydyti ligas bei sveikatos sutrikimus, įskaitant tam skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimą vaistinėse.
„Už gydytojų apdraustiesiems gyventojams diagnozuotų dantų, regos sutrikimų, ligų ar pan., gydymą bei priežiūrą (įskaitant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimą vaistinėse), mokesčių lengvatos gali būti taikomos, nes tokia situacija pagal Sveikatos draudimo įstatymą laikoma draudžiamuoju įvykiu bei atitinka GPM įstatymo nuostatas“, – sako R.Virvilienė.
Draudikai priešinasi: siūlo palikti ir masažus, ir sportą
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) pripažįsta, kad būta neapibrėžtumo ir dėl to skirtingi rinkos dalyviai skirtingai interpretavo sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau taip pat teigiama, kad komentaro projekte VMI „nepagrįstai susiaurino asmens sveikatos priežiūros paslaugų turinį“.
„Tokia iniciatyva iš jų pusės jau seniai buvo, kad vis tik reikėtų apibrėžti, kas yra mokestinės lengvatos objektas. Tai va ir pagamino, bet labai daug yra visokių klaustukų, neaiškių vietų. Visų pirma mus domina apmokestinimo procedūra, administravimas. Kad apriboti reikia, tai buvo ir draudikų mintis, nes konkurencinėmis sąlygom veikiant, kartais pernelyg išpūstas buvo tas pardavimų krepšelis, įtraukiant burnos higienos paslaugų apmokėjimą“, – kalba LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Remdamasi Civiliniu kodeksu, LGDĮA aiškina, kad sveikatos priežiūros paslaugos apima ir paciento slaugą, ir su ja susijusią priežiūrą bei tiesioginį paciento materialinį aprūpinimą, kuris yra reikalingas asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, išskyrus farmacinę veiklą.
Anot asociacijos, sveikatos priežiūros paslaugos turėtų apimti konsultavimą, profilaktiką, diagnostiką, gydymą, slaugą bei sveikatinimą (apsaugojimą nuo susirgimo), taip pat paciento materialinį aprūpinimą, reikalingą sveikatos priežiūros veiklai vykdyti (vaistus, vitaminus, maisto papildus, medicinos įrangą bei prietaisus).
„Iš pateiktų sąvokų akivaizdu, kad nustatant sveikatos priežiūros paslaugų apimtį, negali būti apsiribota tik ligų bei sveikatos sutrikimų diagnoze, priežiūra ir gydymu, kaip nurodyta VMI projekte, nes, pavyzdžiui, profilaktiniams veiksmams atlikti nereikalinga ligos diagnozė, kaip tik stengiamasi ligos išvengti. Taigi, ne tik vaistai, bet ir skiepai, vitaminai, maisto priedai ir papildai, jeigu jie įsigyti licencijuotose vaistinėse, turėtų pakliūti į GPMĮ lengvatos apimtį“, – teigiama draudikų pastabose.
Draudikai norėtų, kad laboratoriniams ir diagnostiniams tyrimams lengvata būtų taikoma ir be gydytojo siuntimo, taip pat ir kineziterapijai ar masažams, jei juos atlieka licencijuotas asmuo. Fizioterapinės, ergoterapijos procedūras, kineziterapijos užsiėmimus, haloterapiją, manualinę terapiją, vandens ir purvo procedūras, gydomuosius masažus draudikai taip pat siūlytų palikti.
Anot LGDĮA, sporto ir sveikatingumo klubų išlaidos taip pat turi patekti į lengvatos taikymo apimtį, kadangi išlaidos sportui yra skirtos sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai bendrąja prasme, sporto klubo lankymas gali būti traktuojamas kaip reabilitacinių rekomendacijų tęsinys pasibaigus reabilitacinio gydymo etapams.
„Poreabilitaciniam periodui ar tam tikrų sveikatos problemų gydymui, ligos užkirtimui ar prevencijai asmens sveikatos priežiūros specialistai gali rekomenduoti bendrus užsiėmimus, tokius kaip baseinas, joga, pilatesas, kalanetika, mankštos ar užsiėmimai treniruokliais ir pan.“, – teigiama draudikų pozicijoje.
Taip pat ir medicininiai prietaisai, kaip testeriai, klausos aparatai, kraujo spaudimo matuokliai, optikos priemonės (lęšiai ar rėmeliai iš licencijuotos optikos), anot LGDĮA, turėtų būti priskiriami lengvatos apimčiai.
„Svarstytina, kad higienos ir grožio prekės, tokios kaip plaukų ir kūno priežiūros prekės, dantų ir burnos higienos prekės, kosmetika, akinių priežiūros priemonės, aksesuarai, akiniai nuo saulės, negydomieji masažai, transporto išlaidos, automobilio statymo prie medicinos įstaigos išlaidos, vaikų nuvežimas į mokyklą, patyrus nedarbingumą, reabilitacijos priemonių atvežimas į namus, grožio bei estetikos procedūros bei priemonės į GPMĮ lengvatos apimtį patekti neturėtų“, – nusileidžia draudikai ir tikisi platesnės diskusijos.
A.Bakšinskas pastebi, kad mokesčiai turėtų būti taikomi draudimo įmokoms, o ne išmokoms, kadangi įvykus draudiminiam įvykiui išmokos gali ir pranokti įmokas.
Gali tekti peržiūrėti atlygio sistemas
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ mokesčių praktikos vadovas Gintaras Balčius vertina, kad nauja VMI pozicija dėl sveikatinimo paslaugų yra vienas iš aktualesnių pasikeitimų. Dėl to darbdaviams gali tekti peržiūrėti darbuotojų motyvavimo sistemas.
„Po tokio išaiškinimo, nors ir tik projekto, darbdaviams būtų tikslinga peržiūrėti darbuotojams taikomas lojalumo programas, nes, tikėtina, kad VMI kaip vieną tikrinimo / stebėsenos atrankos kriterijų gali pasirinkti darbdavio darbuotojo naujai mokamas įmokas, jų atitikimą lengvatos sąlygoms“, – vertina G.Balčius.
VMI atstovė vertina, kad mokesčių surinkimas dėl lengvatos aiškesnio apibrėžimo gali padidėti.
„Kadangi draudimo įmokas moka darbdaviai, tai nėra aišku, ar šios išmokos, panaikinus lengvatas, būtų išmokamos darbuotojams, ar jų būtų visiškai atsisakyta. Jeigu darbdaviai jų atsisakys, tai gali padidėti jų pelno mokesčiu apmokestinamos pajamos“, – vertina R.Virvilienė.
Darbdaviai be mokesčių gali skatinti iki 25 proc. atlyginimo
Darbdaviai turi ir dar vieną galimybę paskatinti darbuotojus netaikant GPM – prisidėti prie darbuotojų kaupimo pensijų fonduose, tiek antros, tiek trečios pakopos.
„Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad papildomas pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus gali mokėti ne tik pats pensijų dalyvis, bet ir jo darbdavys. Jeigu bendra visų darbdavio sumokėtų įmokų (gyvybės draudimo, pensijų į II ir III pakopos pensijų fondus, įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą) suma neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, tokioms darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms gali būti taikoma GPM įstatyme numatyta lengvata“, – paaiškina R.Virvilienė.