Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui atkreipus dėmesį, kad milijonus mokesčių atidėjusios įmonės nėra viešinamos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pirmadienį pradėjo viešai skelbti tokių įmonių sąrašą.
Įmones, atidėjusias daugiau nei 100 tūkst. eurų mokesčių, galite rasti VMI svetainėje. Sąrašas bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
Mokesčių atidėjimo galimybe, skirta padėti nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, Lietuvoje pasinaudojo 22,3 tūkst. įmonių, iš viso atidėjusių 740,7 mln. eurų mokesčių. Tačiau net trečdalį šios sumos (apie 221 mln. eurų) sudaro šimto didžiųjų mokesčių mokėtojų – daugiausiai prekybininkų – skola.
Daugiausiai mokesčių atidėjo prekybininkai
Tarp daugiausiai mokesčių atidėjusių bendrovių yra stambūs šalies prekybininkai. Pirmoje vietoje pagal atidėtus mokesčius – didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais įmonė „Bennet distributors“, atidėjusi beveik 20 mln. eurų.
Pirmajame trejetuke taip pat yra automobilių importuotoja „Autobrava“ (16,8 mln. eurų atidėtų mokesčių), prekybos žemės ūkio technika bendrovė „Lytagra“ (11,2 mln. eurų atidėtų mokesčių).
Beveik 10 mln. eurų mokesčių taip pat atidėjo įvairų komercinį NT valdanti „Nekilnojamojo turto valdymas“, daugiau nei po 6 mln. eurų – vilkikais prekiaujanti „Ardovitė“, chemijos ir žemės ūkio prekėmis prekiaujanti „Imlitex“ ir „Jumps“.
Sąrašo pradžioje yra ir tokios stambios įmonės, kaip „Vakarų medienos grupė“, atsidėjusi 5,2 mln. eurų mokesčių, ar „Apranga“ (5 mln. eurų), „Depo DIY LT“ (2,75 mln. eurų) ar „Ermitažas“ (1,9 mln. eurų).
M.Majauskas: trys stambios įmonės atidėjimus grąžino
Seimo BFK pirmininkas M.Majauskas 15min tvirtino, kad gruodžio 1d. komitetui pateiktoje suvestinėje 20 didžiausių VMI skolininkų bendra nepriemokų suma buvo lygi 158 mln. eurų.
Paprašius VMI paviešinti šį sąrašą, bendra suma sumažėjo maždaug 39 mln. eurų – iki 119 mln. eurų.
Net trys įmonės iš šio dvidešimtuko visiškai atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija, – teigia M.Majauskas.
„Net trys įmonės iš šio dvidešimtuko visiškai atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija. Tai nėra joks įrodymas, kad įmonės piktnaudžiavo mokesčių atidėjimu. Visko juk pasitaiko, gal pamiršo, gal paprasčiausiai nespėjo laiku sumokėti. O gal iš tiesų situacija staiga pagerėjo ir mokesčius susimokėjo“, – kalbėjo M.Majauskas.
„Naudotis valstybės teikiama parama ypatingai tokiu sunkiu metu tikrai nėra jokia gėda. Valstybės pagalbos priemonės tam ir yra, kad jomis naudotųsi. Tiesiog svarbu užtikrinti maksimalų skaidrumą – informacija apie mokesčių mokėtojų sąskaita teikiamą valstybės pagalbą turi būti viešai prieinama“, – pridūrė jis.
M.Majauskas pabrėžė, kad viešumas yra svarbi prevencinė priemonė užtikrinanti, kad valstybės teikiama pagalba naudojasi tie, kam jos iš tikrųjų labiausiai reikia ir atkreipė dėmesį, kad visą kitą valstybės paramą gavusios įmonės yra viešinamos.
Daugiausiai atidėjo PVM
Daugiausia Lietuvos įmonės atidėjo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimą – tarp visos mokestinės nepriemokos, kuriai nevykdomas išieškojimas, PVM sudaro 71,8 proc. arba 532 mln. eurų. Antroje vietoje Gyventojų pajamų mokestis (GPM) (101 mln. eurų).
Panaši tendencija ir tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų, atidėjusių 221 mln. eurų mokesčių – PVM iš šios sumos sudaro 164,4 mln. eurų, o antroje vietoje – GPM – 15,3 mln. eurų.
O tarp visų sektorių pagal COVID-19 mokestinės nepriemokos dydį išsiskiria didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius – prekybininkų atidėti mokesčiai sudarė 60 proc. nuo visos mokestinės nepriemokos.
Sąraše – per tūkstantį įmonių
VMI paskelbtame sąraše, gruodžio 14 d. duomenimis, yra 1085 įmonės, apie kurias skelbiama tik paslaptyje nelaikoma informacija: įmonės pavadinimas, jos kodas, bendra mokestinės nepriemokos suma (ir kai yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis) bei įmonės sumokėtų mokesčių sumos 2020 m. ir 2019 m.
„Atkreipiame dėmesį, jog įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19, net ir tuo atveju, kai turi mokestinę nepriemoką, yra laikomos neskolingomis biudžetui ir skelbiama informacija neturi įtakos nei jų veiklos vykdymui, nei dalyvavimui viešuose pirkimuose“, – pranešime spaudai teigia Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Nuo pandemijos nukentėjusios įmonės, kurių nepriemoka viršija 100 tūkst., į biudžetą šiemet jau sumokėjo 582,2 mln. eurų, o jų bendra mokesčių nepriemoka – 528,9 mln. eurų. Daugiausiai į biudžetą sumokančių įmonių Top500 yra skelbiamas ir nuolat atnaujinamas – čia.
VMI duomenimis, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus yra įtraukta virš 62 tūkst. įmonių, iš kurių VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia (apie 22 tūkst.). Iš viso COVID-19 neigiamas pasekmes patyrusios įmonės turi apie 735,1 mln. eurų mokestinę nepriemoką.
Pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, bendra mokestinė nepriemoka nesiekia 1 tūkst. eurų. Tik 1 proc. įmonių turi nepriemoką, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų bendros mokestinės nepriemokos. Nuo kovo 16 d. jau yra sudaryta 2 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių su įmonėmis ir gyventojais, 131,2 mln. eurų sumai.
VMI primena, kad mokestinės pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo veiksmų stabdymas galioja mokesčiams, susidariusiems iki šių metų gruodžio 31 d., ir galios dar du mėnesius po to. Iki kitų metų vasario 28 d. įmonės turi teisę supaprastinta tvarka ir nustatytomis sąlygomis sudaryti mokestinės paskolos sutartį be jokių palūkanų.
