Norintieji suspėti laiku deklaracijas privalo pateikti iki gegužės 2 d. VMI skaičiuoja, kad pernai laiku privalomas deklaracijas pateikė 84 proc. individualią veiklą registravusių gyventojų. Deklaracijas pateikus vėliau būtų skaičiuojami delspinigiai nuo mokestinių nepriemokų.
Šiemet VMI jau yra paruošusi 1,5 mln. preliminariųjų pajamų deklaracijų. Pernai VMI buvo parengusi apie 1,8 mln. preliminariųjų deklaracijų.
Pernai net 654 tūkst. gyventojų susigrąžino iš viso 73 mln. eurų. Tiesa, daliai teko primokėti – 266 tūkst. gyventojų grąžino 92 mln. eurų mokesčių nepriemokų.
Praėjusiais metais deklaracijas pateikė apie 1,19 mln. gyventojų. 99,4 proc. deklaracijų pernai buvo pateikta elektroniniu būdu – internetinėje Elektroninėje deklaravimo sistemoje arba naudojantis programėle e.VMI.
VMI pažymi, kad mokesčių mokėtojams, pasinaudojusiems GPM lengvata, permoką grąžins iki liepos 31 dienos.
Šiemet paprasčiau
VMI teigia, kad šiemet EDS buvo atnaujinta ir supaprastinta, dėl to deklaravimas turėtų būti lengvesnis.
„Atsižvelgdami į klientų poreikius šiemet atnaujinome Elektroninio deklaravimo sistemą: gyventojas lengvai ras susistemintą jam reikalingą informaciją, pranešimus apie taisytinas klaidas, paprasčiau bus pateikti deklaraciją, pridėti reikalingus dokumentus“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Pateikęs pajamų deklaraciją gyventojas gaus detalesnę informaciją apie joje deklaruotų duomenų nagrinėjimo eigą, elektroninėje deklaravimo sistemoje matys, ką su jo pateiktais duomenimis daro VMI, ar reikia ir ką būtent patiksinti deklaracijoje. Gyventojui taip pat bus pateikiama informacija apie deklaruotos pajamų mokesčio permokos grąžinimą.
Šiemet VMI interneto svetainėje paskelbė Metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir Metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklę 2012–2016 metams. Skaičiuoklė aktuali tiems gyventojams, kurie dirbo ne visus metus ir gali susigrąžinti dalį GPM dėl pritaikyto per didelio NPD. Ši skaičiuoklė ypatingai aktuali studentams moksleiviams, dirbusiems keletą mėnesių, pvz. vasaros atostogų metu. Neteikdami deklaracijos jie gali pasitikrinti, kokia suma grįžtų į jų sąskaitas.
Pasak S.Aliukonytės-Šnirienės, už 2016 metus gyventojams bus grąžinta apie 60 mln. eurų permokų, o valstybei jie sumokės apie 90 mln. eurų mokesčių – šie rodikliai yra tokie pat, kaip ir pernai, rašo BNS.
„Deklaravimas jau vyksta. Kadangi sistemos vartai buvo atverti vidurnaktį, tai šį rytą jau turėjome keletą tūkstančių deklaracijų. Dabar deklaracijas skaičiuojame dešimtimis tūkstančių“, – tvirtino S.Aliukonytė-Šnirienė.
Iš 672 tūkst. gyventojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių privalėjo pernai pateikti deklaracijas, 537 tūkst. tą padarė laiku. Laiku deklaracijas pernai pateikė 94 proc. notarų, antstolių, advokatų ir advokatų padėjėjų, o pareigingiausia mokėtojų grupė, kurie pernai teikė deklaracijas laiku – ūkininkai, PVM mokėtojai – 98 proc. (13,6 tūkst.) laiku deklaravo pajamas.
Kas privalo pateikti deklaracijas?
Dėl pajamų deklaracijų būtinumo turėtų pasitikrinti visi asmenys, kurie gavo kitokių pajamų nei vien darbo pajamos – jei pajamų mokestį gyventojai susimokėti turi patys, reikia deklaruoti ir pajamas.
O ir dirbantiesiems tokia prievolė kyla, jei buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – jį tenka grąžinti deklaruojant gautas pajamas.
Daugiausia gyventojų privalo pateikti pajamų deklaracijas dėl vykdytos individualios veiklos pagal pažymą ar verslo liudijimą – pajamas privalu deklaruoti, net jei nebuvo gauta jokių pajamų iš veiklos. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių.
Kiti dažniausi atvejai, kai pajamas privalu deklaruoti – buvo gauta turto nuomos pajamų ar turto pardavimo pajamų.
Visi PVM mokėtojais įregistruoti gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo teikti deklaracijas. Jei PVM mokėtoju registruotis neprivaloma, pajamas iš žemės ūkio veiklos deklaruoti turi tie gyventojai, jei gautų pajamų suma didesnė nei 3000 eurų.
Taip pat pajamas deklaruoti reikia gavus didesnės nei 2500 eurų vertės dovanų.
Deklaracijų teikti nereikia, jei parduotas NT kaip nuosavybė buvo išlaikytas 10 metų. O kilnojamojo turto, pavyzdžiui, automobilio, pardavimo sandoriai pajamų mokesčiu apmokestinami, kai nuosavybė neišlaikoma bent 3 metus.
Svarbiausi pasikeitimai
Neapmokestinamas 3000 Eur dydis, taikomas pajamoms iš finansinių priemonių (akcijų, obligacijų, investicinių fondų vienetų ir kt.) pardavimo ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (pvz., obligacijas), sumažintas iki 500 Eur. O nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo terminas, suteikiant teisę NT parduoti neapmokestinant iš tokio pardavimo gautų pajamų, buvo prailgintas nuo 5 iki 10 metų, svarbiausius pasikeitimus apžvelgia advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Gerda Bernotaitė.
„Seimas gana reikšmingus pakeitimus priėmė 2016 m. paskutinę gruodžio savaitę, apribojančius gyventojo galimybes iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį sumokėtas gyvybės draudimo ar pensijų įmokas pagal gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis. Gyventojai, deklaruodami 2017 m. gautas pajamas iš jų galės atimti sumą, neviršijančią 2000 Eur, taigi, maksimaliai bus galima sutaupyti ne daugiau nei 300 Eur per metus“, – sako G.Bernotaitė.
Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., jie bus aktualūs tik kitąmet, deklaruojant 2017 m. gautas gyventojų pajamas. Daugiau reikšmingų pokyčių teisininkė neįvardijo.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad šie metai yra paskutiniai, kai 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutartis turinčių gyventojų, deklaravę pajamas už praėjusius metus, dar gali atgauti dalį mokesčių netaikant lubų.
„Norime informuoti gyventojus, kad šiemet deklaruojantiems pajamas už 2016 metus gyvybės draudimo įmokų lubos taikomos dar nebus – susigrąžinama mokesčių dalis dar bus skaičiuojama remiantis ankstesne tvarka“, – pažymi A.Bakšinskas.
Taip pat išliko ir ankstesnis apribojimas – bendra visų leidžiamų atskaitymų (gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokų, mokėjimų už studijas, būsto paskolų palūkanų) suma neturi viršyti 25 proc. asmens apmokestinamųjų pajamų.
Įstatymo pakeitimus pernai gruodį Seimas priėmė atgaline data – 300 eurų lubos bus taikomos ne tik naujoms, bet ir iki įstatymo priėmimo sudarytoms gyvybės draudimo sutartims. LGDĮA tai vertina kaip dalies klientų teisėtų lūkesčių pažeidimą.
Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augo 4,6 proc. – iki 246,7 mln. EUR.
Kada galima susigrąžinti?
Jei gyventojai permokėjo GPM, susigrąžinti permoką jie gali tik pateikę deklaraciją – šiuo atveju prievolės teikti deklaraciją nėra.
Dažniausiai gyventojai mokesčių permoką susigrąžina dėl ne viso panaudoto NPD. Tokie atvejai būna, jei darbuotojai dirbo ne visus metus, šio dydžio netaikė darbdaviai ar keitėsi šeimos dydis ir pan.
Taip pat susigrąžinti dalį mokesčio gali asmenys, kurie lėšas kaupia pagal gyvybės draudimo sutartis ar pensijų fonduose. Nuo 2017 m. apribota įmokų suma, nuo kurios grąžinama sumokėto GPM dalis – ji negali būti didesnė nei 2000 eurų, taip pat nuo 2017 m. su keliomis išimtimis nebegalima keisti sutarties naudos gavėjo.
Kiti atvejai, kada galima susigrąžinti dalį GPM: jei patiriama išlaidų mokant už mokslą arba mokamos palūkanos už iki 2008 m. įsigytą turtą.
Nuo 2004 m. VMI, pagal 8,4 milijono prašymų, gyventojams jau grąžino beveik 1 milijardą eurų pajamų mokesčio permokų.
Paramai skiria kas antras
15min jau rašė, kad gyventojai kasmet turi galimybę dalį sumokėto pajamų mokesčio skirti paramai, tačiau vos kas antras, deklaravęs pajamas, užpildo papildomą formą ir pasinaudoja šia galimybe.
Jei pernai VMI sulaukė 1,2 mln. gyventojų deklaracijų, paramai dalį mokesčio skyrė 627 tūkstančiai.
