VMI susigrąžinant dalį netinkamai panaudotų subsidijų, verslas piktinasi

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus per karantiną gautų subsidijų inventorizavimą ir tūkstančiams įmonių nurodžius sugrąžinti ne pagal paskirtį išleistus pinigus, dalis verslo bendruomenės piktinasi tokiais VMI veiksmais.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Pasak VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresniosios patarėjos Rūtos Giedrienės, nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms 2020–2021 metais buvo suteikta apie 236 mln. eurų subsidijų, tačiau atliekant patikrinimus paaiškėjo, kad per du tūkstančius įmonių paramą naudojo netinkamai.

„Pagrindinė subsidijų grąžinimo priežastis – kai rekontrolės metu išsiaiškinama, jog įmonė subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, subsidija yra skirta įmonės likvidumui išsaugoti, tuo tarpu įmonės savininkai už ją nusipirko akcijų, grąžino paskolas ar išsimokėjo dividendus“, – BNS sakė R.Giedrienė.

VMI atstovės teigimu, subsidijas turi grąžinti ir tos įmonės, kurių mėnesio apyvarta nesmuko 30 ar 50 proc., kaip buvo reikalaujama dalijant paramą.

„Mokesčių mokėtojams pateikus arba patikslinus PVM deklaracijas, tokios įmonės, kurios pagal pateiktus duomenis nepatyrė nurodyto subsidijai gauti privalomo apyvartos kritimo, taip pat turi grąžinti subsidijas“, – sakė R.Giedrienė.

Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai ir Japonijos įmonės padaliniui Lietuvoje „Saisei LT“ vadovaujanti Nijolė Uinskienė BNS teigė reikalavimą grąžinti dalį subsidijos pavadino „postfaktiniu“ piktnaudžiavimu, nes teikdama subsidijas valstybė nors ir galėjo, bet neišsiaiškino realios įmonių situacijos, o dabar jas narsto po kauliuką.

„Buhalterė per pandemiją gavo pranešimą, kad mūsų įmonė bus subsidijuojama, tik jūs užpildykite prašymą. Užpildėme, o dabar praėjus pusantrų metų prasidėjo revizijos, ar mūsų apyvarta tinkamai tuomet buvo sumažėjusi ir panašiai. Turime aiškintis, įrodinėti – absurdas kažkoks“, – sakė N.Uinskienė.

„Mūsų prašo grąžinti 500 eurų. Grąžinsiu, bet esmė juk ne ta. Kai davė subsidiją reikėjo žiūrėti, ar įmonei ji priklauso, o ne dabar blusinėti, ar tu atitinki kažkokius rodiklius, ar ne“, – pridūrė ji.

Mūsų prašo grąžinti 500 eurų. Grąžinsiu, bet esmė juk ne ta.

N.Uinskienė aiškino, kad subsidija ne paskola ar malonė, o pagal tam tikrus kriterijus skirta valstybės pagalba verslui, todėl apie jokius grąžinimus neturėtų būti nė kalbos.

„Aš klausiau VMI, o kur padėsit tuos išieškotus pinigus. Sakė, grąžinsime į biudžetą. Tai tada reikėtų ne iš verslininkų, o iš tokią subsidijų įmonėms skyrimo tvarką parengusių valdininkų išieškoti tuos pinigus“, – sakė verslininkė.

VMI duomenimis, 2020 metais beveik 37 tūkst. nuo COVID-19 nukentėjusioms ypač smulkioms įmonėms buvo skirta apie 99,4 mln. eurų, o 47 įmonių buvo paprašyta grąžinti daugiau nei 471 tūkst. eurų.

2021 metais visoms nuo karantino suvaržymų nukentėjusioms 16,6 tūkst. įmonių atiteko per 84,6 mln. eurų, apie 2 tūkst. jų dėl netinkamo paramos panaudojimo turi sugrąžinti apie 4 mln. eurų.

Iš labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių 3,1 tūkst. įmonių, kurioms išdalinta 52,3 mln. eurų, 83 įmones VMI ragina į biudžetą sugrąžinti apie 383 tūkst. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis