Vyriausybė praeitą savaitę pritarė ministerijos pateiktiems įstatymų pataisų projektams, kuriuose numatoma, kad, nustačius nelegalaus darbo atvejį, nelegaliai dirbusiajam ne tik būtų nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas, bet jis taip pat privalėtų grąžinti jau gautas išmokas už laiką, kai dirbo nelegaliai.
Tačiau, jei asmuo apie nelegalų darbą institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę, praneštų pats, jam būtų taikoma išimtis, ir jis gautas išmokas galėtų pasilikti.
Pataisose taip pat numatoma, jog darbdavys turėtų sumokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą už darbą – ne mažesnį už minimalų atlyginimą ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodomas kitoks nelegalaus darbo laikas) – bei mokesčius.
Kalinio dilema
Situacija, kurioje atsidurtų „vokelių“ gavėjai, primena klasikinį lošimų teorijos pavyzdį – vadinamąją „Kalinio dilemą“. Jame daroma prielaida, kad asmuo sau sieks didžiausios naudos, neatsižvelgdamas į kitus.
Atlyginimą „vokelyje“ gaunantis darbuotojas turi du pasirinkimus – pranešti arba nepranešti, kad jo darbdavys nesilaiko įstatymų. Jei jis nusprendžia pranešti, tada jau gautas nedarbo išmokas gali pasilikti.
Jei nusprendžia nepranešti ir toliau dirbti nelegaliai, turi nepamiršti, kad į darbo inspekciją gali kreiptis kuris nors kitas jo kolega. Tada gautų nedarbo išmokų jis nebetektų.
Tikslas pateisina priemones
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka palaiko siūlomas įstatymų pataisas.
„Nors tai gali darbovietėje sukurti nepasitikėjimo atmosferą, nelegalaus darbo problema Lietuvoje yra per didelė ir ją reikia spręsti“, – sakė jis.
Nors tai gali darbovietėje sukurti nepasitikėjimo atmosferą, nelegalaus darbo problema Lietuvoje yra per didelė ir ją reikia spręsti
Profesorius vylėsi, kad į „Kalinio dilemą“ patekę darbuotojai gali susitarti ir apie gaunamus vokelius pranešti visi kartu.
Jis taip pat pabrėžė, kad paprastai ne darbuotojas apsisprendžia atlyginimą gauti „vokelyje“, bet darbdavys – taip mokėti.
„Kai žmogus ieško darbo, jam gali pasiūlyti atlyginimą gauti nelegaliai. Žinoma, galima sakyti, kad jis turi teisę nepriimti tokio pasiūlymo, bet mūsų darbo rinkos padėtis yra sudėtinga. Kartais jis tiesiog neturi kitos išeities“, – svarstė R. Lazutka.
Įstatymų pataisoms pritarė ir Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė. „Nelegalaus darbo neturi būti“, – nukirto ji.
„Šykštus moka du kartus“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis atkreipė dėmesį į tai, kad, įgyvendinus įstatymų pataisas, darbdavys atlyginimus turėtų sumokėti antrąkart.
„Jei mokėdavo „vokelyje“, tai, nustačius nelegalaus darbo atvejį, darbdavys atlyginimą turės sumokėti dar kartą. Turbūt geresnės patarlės, nei „šykštus moka du kartus“, nesugalvočiau“, – apibendrino pašnekovas.
A. Malinovskis taip pat pabrėžė, kad pranešėjams yra suteikiamas absoliutus anonimiškumas – asmens informacija nėra skelbiama viešai, o prieigą prie jos turi tik dirbantys su tarnybine paslaptimi. Net ir teisme ji nėra skelbiama, ir pranešėjas paprastai būna slaptu liudytoju.
Ministerijos atstovas pastebėjo, jog problemų dėl tapatybės išaiškėjimo ir galimų pasekmių, pavyzdžiui, atleidimo, gali kilti tik kai įmonėje yra vos keli darbuotojai.
„Kai gaunamas pranešimas, jo pagrįstumas yra tikrinamas įprasta tvarka. Įvykdomas neeilinis patikrinimas ir ieškoma įrodymų – slaptos buhalterijos. Pats pranešėjas šiame procese nedalyvauja“, – paaiškino jis.
Naujus Darbo kodekso ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektus A. Malinovskis pavadino papildoma paskata nelegalaus darbo pranešėjams. Taip būtų mažinama šešėlinė ekonomika ir atsirastų papildomas pajamų šaltinis valstybės biudžetui. Po Vyriausybės pritarimo juos svarstyti turi Seimas.
