Trečiadienį ministrų kabinetui bus pateiktas papildomo biudžeto projektas, kuriame bendra naujų paskolų vertė šiais metais padidės iki 138,9 mlrd. eurų.
Šaltinių teigimu, papildomas skolų paketas – tai „savalaikis ir tikslingas“ atsakas į karą Ukrainoje, o pinigai bus skirti padėti įmonėms ir namų ūkiams susidoroti su dėl karo didėjančiomis energijos sąnaudomis, taip pat finansuoti humanitarinę pagalbą pagalba Ukrainai.
Ilgus metus siekusi subalansuoto biudžeto, tradiciškai taupi Vokietija 2020 ir 2021 metais prisiėmė milžiniškas skolas, kad padėtų savo ekonomikai – didžiausiai Europoje – kovoti su koronaviruso pandemija, laikinai atsisakydama Konstitucijoje įtvirtintų skolos ribų.
Vyriausybė planavo 2022 metais iš savo „pagrindinio“ biudžeto panaudoti 99,7 mlrd. eurų, tačiau karas Ukrainoje privertė Vokietiją pakoreguoti skaičiavimus.
Balandžio pradžioje vyriausybė susitarė dėl 5 mlrd. eurų paramos verslui paketo, skirto padėti apmokėti didėjančias energijos sąnaudas.
Namų ūkiai taip pat gaus paramą, padėsiančią padengti augančias sąskaitas.
Į naujas išlaidas įtraukta ir humanitarinė pagalba Ukrainai, tuo metu vyriausybė ėmėsi kaupti dujų atsargas, kad sumažintų savo priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos.
Iš visos naujos skolos 26,3 mlrd. eurų bus naujos išlaidos, o likę 12,9 mlrd. eurų bus skirti mažesnėms mokesčių įplaukoms kompensuoti, nes verslas kenčia nuo karo poveikio.
Vyriausybė vis dar siekia atkurti skolos taisykles nuo 2023 metų, apribodama naujos skolos lygį iki 7,5 mlrd. eurų.
