Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas ir jo Prancūzijos kolega Bruno Le Maire savo pasiūlymą pateiks Briuselyje įvyksiančiame euro zonos finansų ministrų – vadinamosios Eurogrupės – susitikime.
Pagal bendrą ministrų pasiūlymo projektą, su kuriuo pavyko susipažinti dienraščiui, finansinių sandorių mokestis galėtų būti „svarbus elementas“ stiprinant Europos Sąjungą.
Iš mokesčio gaunamos lėšos „galėtų papildyti euro zonos biudžetą“, o tokį mokestį taikančioms šalims galėtų būti leista šio mokesčio įmokas išskaičiuoti iš savo įnašų į ES biudžetą.
Siūlomas mokestis būtų panašus į Prancūzijoje šiuo metu taikomą sistemą, pagal kurią apmokestinami sandoriai su biržinių bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija viršija 1 mlrd. eurų, akcijomis.
„Sueddeutsche Zeitung“ duomenimis, Paryžius norėtų, kad visos įplaukos iš finansinių sandorių mokesčio būtų nukreipiamos į siūlomą devyniolikos valstybių euro zonos biudžetą, tačiau Berlynas mano, kad lėšos, gaunamos iš šio mokesčio, galėtų atitekti ir 27 ES valstybių narių biudžetui.
Kaip pranešama, abi šalys taip pat ketina parengti planą, kuriuo būtų užtikrinta, kad valstybės narės, kurios negalėtų tikėtis didelių pajamų iš finansinių sandorių mokesčio, nebūtų paliktos nuošalyje.
Idėją visoje ES įvesti vienokio ar kitokio modelio finansinių sandorių mokestį Briuselis svarsto jau aštuonerius metus.
Manoma, kad toks mokestis leistų papildyti valstybių iždą, finansų rinkos dalyvius paskatintų apdairiai elgtis ir padėtų finansų rinkose vengti kraštutinumų, prisidėjusių prie 2008 m. pasaulinės krizės.
Tačiau šalims iki šiol nepavyksta išspręsti savo nesutarimų dėl šio mokesčio – ginčijamasi, kurie finansiniai produktai turėtų būti apmokestinti ir koks turėtų būti mokesčio tarifas. Kai kurios valstybės narės taip pat baiminasi, jog tokio mokesčio įvedimas galėtų prislopinti rinkų aktyvumą.