Finansų ministerijos dokumente nurodoma, kad centrinis šalies bankas („Bundesbankas“) iki praėjusių metų pabaigos už Graikijos skolos obligacijas, nupirktas 2010-2011 metais, gavo 3,4 mlrd. eurų palūkanų.
„Bundesbankas“ Graikijos skolos obligacijas pirko pagal vadinamąją vertybinių popierių rinkų programą, kurią sukūrė Europos Centrinis Bankas (ECB), siekiant nuraminti finansines rinkas sunkius laikus išgyvenusiose euro zonos ekonomikose.
2012 metų vasario mėnesio Eurogrupės susitikime euro zonos finansų ministrai teigė, kad palūkanos už šias obligacijos Atėnams turėtų būti grąžintos per Europos stabilumo mechanizmą (ESM).
„Bundesbankas“ pagal šį susitarimą Graikijai 2013 metais pervedė 527 mln. eurų.
Tačiau 2014 metais numatytą 387 mln. eurų vertės pavedimą sulaikė ESM, o susitarimas dėl palūkanų grąžinimo buvo nutrauktas 2015 metais, kai Eurogrupė sustabdė sandorius su Graikija ginčo su ministru pirmininku Alexiu Tsipru metu.
Dėl šios priežasties Vokietijos federalinė valdžia iš Graikijos obligacijų uždirbo 2,5 mlrd. eurų, o privatus investicinis bankas KfW susižėrė dar 400 mln. eurų iš Atėnų.
Eurogrupės ministrai deryboms susitinka ketvirtadienį. Tikimasi, kad euro zonos finansų ministrams pagaliau pavyks užbaigti Graikijos finansinio gelbėjimo istoriją, praėjus devyneriems metams po to, kai pasaulį šokiravo nekontroliuojamos valstybės skolos.
Jei ministrai pasieks susitarimą, 2015 metais suderėta trečioji gelbėjimo programa, kurios vertė siekia 86 mlrd. eurų, bus užbaigta rugpjūčio mėnesį. Nuo 2010 metų Atėnams skirta finansinė pagalba sudaro 273 mlrd. eurų.
Finansų ministrai taip pat atnaujino diskusijas dėl palūkanų grąžinimo Graikijai, tačiau diskutuojama tik apie palūkanas, gautas po 2017 metų.
