Euro zonos didžiausia ekonomika – Vokietija – antrąjį šių metų ketvirtį augo 0,4 proc., pranešė šalies statistikos agentūra. Pirmąjį ketvirtį ūkis augo daugiau – 0,7 proc., tačiau antrojo ketvirčio rodiklis vis tiek viršijo ekonomistų prognozes – manyta, kad Vokietijos BVP paaugs 0,2 proc., praneša „The Financial Times“.
Vokietijos statistikos agentūra pranešė, kad eksportas didėjo, o importas – mažėjo. Namų ūkių vartojimas ir viešosios išlaidos skatino ekonomikos augimą, tiesa, mažėjo investicijų.
Nepaisant to, kad rezultatai pranoko lūkesčius, kai kurie ekonomistai reiškia nerimą dėl Vokietijos ekonomikos, kuri yra vadinama stipriausia visame regione.
„Tam, kad paspartėtų ekonomikos atsigavimas, investicijos turėtų išaugti. Iki šiol investicijų lygis, išskyrus investicijas į nekilnojamąjį turtą, augo itin menkai, nepaisant žemų palūkanų. Padidėjęs netikrumas dėl „Brexit“, besitęsiančios struktūrinės problemos daugelyje euro zonos šalių ir vėl sulėtėjusi globali ekonomika nesudaro prielaidų investicijų atsigavimui Vokietijoje“, – sakė ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Kiti analitikai Vokietijos ekonomiką vertina geriau.
„Vokietijos ekonominė pozicija ir toliau išlieka stipri: didelis užimtumo lygis, stabilios kainos, mažas fiskalinis perteklius ir smarkiai krentantis skolos ir BVP santykio rodiklis. Tai sukuria puikius pagrindus papildomoms valstybės išlaidoms, kurių reikia dėl naujos pabėgėlių bangos šalyje, taip pat dėl vietos paklausos auginimo, kurį būtų galima paskatinti viešosiomis išlaidomis infrastruktūrai, taip pat nedideliais mokesčių sumažinimais po 2017 metų rinkimų“, – sakė Holgeris Schmiedingas iš „Berenberg Economics“.
Euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo, Italijoje ir Prancūzijoje – sąstingis
Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo, visų pirma dėl nuogąstavimų dėl vadinamojo „Brexit“ ir prastų sunkumų slegiamų Prancūzijos ir Italijos rezultatų.
Eurostato paskelbtais oficialiais duomenimis, bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais paūgėjo 0,3 proc. ir prieaugis buvo perpus mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,6 procento.
Peržiūrėtas įvertis sutapo su preliminariai skelbtu rodikliu ir atitiko analitikų prognozes.
Praėjusį mėnesį, kai buvo paskelbtas išankstinis euro zonos BVP pokyčio įvertis, analitikai sakė, kad aktyvumą po labai sėkmingo pirmojo ketvirčio greičiausiai prislopino neapibrėžtumas artėjant birželio 23 dieną įvykusiam referendumui, kuriame britai netikėtai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).
Tuo tarpu Prancūzijos ekonomikos augimas nuo 0,7 proc. pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki nulio. Nulinį augimą antrąjį ketvirtį – po 0,3 proc. prieaugio pirmąjį ketvirtį – užfiksavo ir Italija.
Ekonomistai taip pat pareiškė, kad šis veiksnys augimą trikdys tol, kol bus apibrėžti būsimi Didžiosios Britanijos ir ES santykiai.
Metinis euro zonos ūkio prieaugis antrąjį ketvirtį, kaip ir skelbta preliminariai, sudarė 1,6 procento.
Tuo tarpu Prancūzijos ekonomikos augimas nuo 0,7 proc. pirmąjį ketvirtį sulėtėjo iki nulio. Nulinį augimą antrąjį ketvirtį – po 0,3 proc. prieaugio pirmąjį ketvirtį – užfiksavo ir Italija.
Po kelerių metų recesijos sparčiai atsigaunančios Ispanijos ūkio augimas sulėtėjo visai nežymiai – nuo 0,8 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,7 procento.
O euro zonai nepriklausančios Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas paspartėjo – nuo 0,4 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,6 procento.
