Federalinė vyriausybė laiduos iki 500 tūkst. eurų paskolas įmonėms, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, ir iki 800 tūkst. eurų paskolas didesnėms įmonėms, padidindama savo garantijos lygį nuo ankstesnių 80 proc. didelėms ir 90 proc. mažesnėms įmonėms.
Berlynas iki šiol ekonominei pagalbai skyrė daugiau nei 1,1 trln. eurų, pranešė Finansų ministerija atsakydama į parlamento opozicijos klausimus, su kuriais pirmadienį susipažino agentūra AFP.
Ministrai susitarė dėl 600 mlrd. eurų vertės „ekonomikos stabilizavimo fondo“, kuris skirs 400 mlrd. eurų įmonių skolų garantijoms, 100 mlrd. eurų tiesioginėms paskoloms ar akcijų išpirkimo priemonėms toms bendrovėms, kurios susidūrė su sunkumais, ir 100 mlrd. eurų valstybiniam investiciniam bankui „KfW“ finansuoti.
Tuo tarpu „KfW“ padidino paskoloms skirtą likvidumą 357 mlrd. eurų, iš viso iki 822 mlrd. eurų.
Be to, įmonės galės atidėti mokesčių mokėjimą.
Pasak vyriausybės, ji pasiūlys 50 mlrd. eurų paramą mažoms bei vieną darbuotoją turinčioms įmonėms, pavyzdžiui, fotografams, muzikantams ar globėjams.
Priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, individualios įmonės gaus po 15 tūkst. eurų, kad galėtų išgyventi trijų mėnesių laikotarpį.
Tuo tarpu laisvai samdomi darbuotojai, besikreipiantys dėl nedarbo išmokų, nebus verčiami ieškoti naujo darbo.
Vokietija taip pat palengvino prieigą prie programos, kuria vyriausybė finansuoja darbuotojų atlyginimą sumažinus jų darbo valandas.
Tokia sistema padėjo šaliai išsaugoti didelį darbo vietų skaičių per 2008–2009 metų finansinę krizę.
Vyriausybė prognozuoja, kad koronaviruso krizės metu daugiau nei 2 mln. žmonių dirbs trumpesnes darbo valandas – tai yra gerokai didesnis skaičius nei prieš dešimtmetį.
Tuo tarpu tam, kad padengtų išlaidas, federalinė darbo agentūra (BA) pradės naudoti milžiniškus 26 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervus.
