Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
Ministerijos teigimu, eksporto duomenys rodo, kad, nepaisant sankcijų, į Rusiją per trečiąsias šalis vis dar įvežama prekių, kurioms taikomas embargas.
Pagal jos pasiūlymą įmonės turėtų pateikti deklaracijų formas, kuriose būtų tiksliai nurodyta galutinė į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių, kurios yra svarbios Rusijos karo mašinai palaikyti, paskirtis.
„Kartu su partneriais siekiame užtikrinti, kad ateityje visoje Europoje tyčiniai prievolės pateikti teisingas galutinio naudojimo deklaracijas pažeidimai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu“, – teigiama pasiūlyme, kurį peržiūrėjo naujienų agentūra AFP.
Blokas diskutuoja, kaip neleisti tam tikroms trečiųjų šalių bendrovėms gauti prekių, kurioms taikomos sankcijos.
Be to, Berlynas nori, kad pačios įmonės ar asmenys patektų į sankcijų sąrašą, jei padėtų Maskvai apeiti embargą.
„Mūsų turimi užsienio prekybos duomenys rodo, kad nemažai ES sankcionuotų prekių eksportuojama iš ES, taigi ir iš Vokietijos, į tam tikras trečiąsias šalis, o iš ten toliau eksportuojama į Rusiją“, – teigiama ministerijos pasiūlyme.
„Net jei neturime visų duomenų, privalome kartu veiksmingiau nei iki šiol kovoti su apėjimo veiksmais nacionaliniu ir ES lygmenimis“, – priduriama jame.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pažymėjo, kad kai kuriose šalyse iš Europos importuojamų prekių skaičius daugelį metų buvo stabilus, tačiau „staiga, prasidėjus karui, jis sparčiai pakilo į viršų“.
Transliuotojams RTL ir NTV jis sakė, kad deklaracija apie galutinę tokių prekių paskirties vietą padėtų ES valstybėms patikrinti, ar produktai liko trečiosiose šalyse, ar vėliau buvo perkelti į kitas vietas.
