Dabar skaičiuojama, kad didžiausios Europos ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės ne 3,6 proc., kaip prognozuota sausį, o 2,2 proc., pranešė Ekonomikos ministerija.
Prognozuojama, kad infliacija padidės iki 6,1 procento.
Toks lygis fiksuotas „tik naftos krizės metu arba netrukus po Vokietijos susijungimo“ 1990 metais, pažymėjo ministerija.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad Vokietija „moka kainą“ už savo paramą Ukrainai prieš neišprovokuotą Rusijos agresiją.
„Turime būti pasirengę mokėti šią kainą“, – kalbėjo ministras ir pažymėjo, kad Vokietija „moka per didesnes energijos kainas, per didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą“.
„Tai tiesiogine prasme reiškia, kad Vokietija bus skurdesnė, palyginti su prieš tris ar keturis mėnesius darytomis prognozėmis“, – pridūrė jis.
Berlynas anksčiau tikėjosi tvirto atsigavimo 2022 metais, pradėjus silpti koronaviruso pandemijos poveikiui.
Tačiau Rusijos agresija Ukrainoje šiuos planus sužlugdė.
Vietoj to, karas dar labiau padidino tiekimo grandinių problemas ir padidino kasdienių būtiniausių prekių kainas.
Vokietija, kuri yra labai priklausoma nuo energijos iš Rusijos, taip pat susidūrė su realia dujų tiekimo nutraukimo grėsme.
Rusijos „Gazprom“ trečiadienį nutraukė dujų tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, o R.Habeckas siekia užtikrinti, kad energijos tiekimas Vokietijoje išliktų „stabilus“.
„Europa solidariai laikysis kartu ir toliau diversifikuos savo dujų tiekimą“, – kalbėjo jis.
Rusija nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, nes jos atsisakė patenkinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą atsiskaityti rubliais.
