„Pastaraisiais mėnesiais išgyvenome didžiausią ekonomikos nuosmukį Vokietijos [pokario] istorijoje“, – pareiškė Jensas Weidmannas dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sekmadienio leidiniui.
„Gera žinia yra ta, jog sunkiausias laikotarpis turbūt jau baigėsi ir reikalai vėl gerėja. Tačiau didelį nuosmukį keičiantis atsigavimas yra palyginti laipsniškai.“
J.Weidmannas, kuris praeityje niekada negailėdavo kritikos Europos Centrinio Banko (ECB) vykdytai skatinamojo pobūdžio politikai, sekmadienį taip pat pareiškė palaikąs beprecedentes ekonominės paramos ir paskatų programas, kurių Berlynas ėmėsi siekdamas apsaugoti vokiečių bendroves ir darbo vietas.
Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė kovo mėnesį nustebino stebėtojus, pristačiusi net 1,1 trln. eurų vertės pagalbos priemonių rinkinį ir pareiškusi, jog šalis skolinsis rinkose, kad pritrauktų lėšų šių priemonių finansavimui, nors prieš tai buvo ilgą laiką laikomasi politikos prieš naują skolinimąsi.
Kiek anksčiau šį mėnesį Berlynas pareiškė, jog įvairioms schemoms, įskaitant PVM mažinimą, skirs dar 130 mlrd. eurų.
J.Weidmannas pakomentavo rinkose sklandančias kalbas, jog Vokietija, kadaise žinoma kaip „taupi“ šalis, dabar neįtikėtinai plačiai atveria savo piniginę.
„Švabų namų šeimininkės įvaizdis dažnai vaizduojamas neteisingai. Ji netaupo vien vardan taupymo, ji taupo tam, kad būtų pinigų, kuriuos būtų galima išleisti protingai ir jeigu ateitų sunkūs laikai. Būtent toks yra dabartinis atvejis“, – pareiškė jis.
Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, kovo viduryje uždarė mokyklas ir parduotuves ir nusiuntė darbininkus namo, siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą.
Sveikatos apsaugos krizė ekonomiką įstūmė į recesiją, kuri, kaip manoma, yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Gerokai sumažėjus naujų užsikrėtimo atvejų, didžiausia Vokietijos ekonomika gegužės pradžioje pradėjo švelninti apribojimus, nors socialinio atstumo laikymosi taisyklės tebegalioja ir dideli masiniai renginiai tebėra uždrausti.