Remiantis federalinės darbo agentūros BA pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis, vasarį nedarbo lygis siekė 5 procentus.
Toks pat lygis fiksuotas ir analogišku laikotarpiu 2020-aisiais.
Užimtumas „nuosekliai augo“, sakoma BA pirmininko Detlefo Scheele pareiškime, nepaisant Vokietijos ekonomikos smuktelėjimo metų sandūroje.
Vokietijos centrinio banko teigimu, atnaujinti sveikatos apribojimai ir tiekimo grandinių sutrikimų poveikis greičiausiai lems techninę didžiausios Europos ekonomikos recesiją dėl nuosmukio paskutinį 2021 metų ketvirtį ir, tikėtina, 2022 metų pirmąjį ketvirtį.
Karo Ukrainoje poveikis „dar neatsispindi skaičiuose“, pažymėjo D.Scheele, ir tikėtina, kad vasario pabaigoje įvykusios Rusijos invazijos ekonominis nuosmukis gali dar kartą sutrikdyti darbo rinką.
Remiantis pirminiais duomenimis, vasarį Vokietijoje bedarbių buvo 2,4 mln. žmonių – vos 32 tūkst. daugiau nei 2020 metų vasarį.
Lyginant su 2021 metų vasariu, darbo neturinčių žmonių skaičius buvo 476 tūkst. mažesnis.
Šiuos skaičius atidžiai stebės Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai, ieškodami ženklų, rodančių, kad didesnė įtampa darbo rinkoje gali lemti patvaresnę infliaciją.
Mažesnis nedarbo lygis gali padidinti darbo užmokesčio poreikį ir paskatinti kainų kilimą visoje ekonomikoje.
