Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, infliacija paaugo 1,3 procento.
Tai buvo didžiausias augimas nuo 2020 metų kovo mėnesio, kai sienos visame pasaulyje buvo uždarytos pirmą kartą, šalims mėginant sustabdyti koronaviruso plitimą.
Analitikai prognozavo, kad vasarį infliacija pasieks 1,4 procento.
Vartotojų kainas vasarį didino kylančios energijos kainos po kelis mėnesius trukusio kritimo.
Tuo tarpu maisto kainų augimas sulėtėjo iki 1,4 proc., palyginti su 2,2 proc. mėnesiu anksčiau, rodo preliminarūs federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenys.
Prognozuojama, kad po 2020 metais fiksuoto smarkaus lėtėjimo, infliacija šiemet augs, ekonomikai ėmus įsibėgėti.
Kitą savaitę įvyksiant Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžiui, balsai, įspėjantys apie itin ekspansinę poziciją, vis garsėja.
Pirmadienio duomenys „neprisideda prie diskusijų apie galimus ECB veiksmus malšinimo“, – pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Vokietijos vyriausybės patariamosios komisijos narys Volkeris Wielandas praėjusią savaitę paragino ECB apsvarstyti palūkanų normų kėlimą, jei infliacija padidėtų.
V. Wielandas išreiškė susirūpinimą, kad infliacija „vidutinės trukmės laikotarpiu“ Europoje gali pasiekti 3–4 procentus.
ECB tikslinis infliacijos lygis yra šiek tiek mažiau nei 2 procentai.
