„Euro zonos ekonominės prognozės buvo pablogintos, tad reikėjo imtis pinigų politikos priemonių. Tačiau priimdamas sprendimus, ECB, mano nuomone, nuėjo per tolį, o ir visas priemonių, kurių imtasi, rinkinys, man neatrodo įtikinamas“, – pareiškė jis.
Kovo 10 dieną vykusiame posėdyje ECB sumažino visas tris pagrindines palūkanų normas.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma sumažinta nuo 0,05 proc. iki nulio, palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., o palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, – nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento.
Be to, suma, kas mėnesį išleidžiama turto pirkimui, buvo padidinta nuo 60 mlrd. iki 80 mlrd. eurų, o į turto, kurį leidžiama pirkti pagal turto pirkimo programą, sąrašą buvo įtrauktos investicinio lygio reitingu įvertintų ir euro zonoje užregistruotų įmonių (išskyrus bankus) obligacijos eurais.
Taip pat ECB nusprendė atnaujinti pigių paskolų bankams teikimą per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO).
Pagal ECB taikomą rotacijos sistemą J.Weidmannas neturėjo balso teisės euro zonos centrinio banko kovo mėnesio posėdyje.
Pasak Vokietijos centrinio banko vadovo, būtinybė centriniam bankui pasiekti tikslinį infliacijos lygį nereiškia, kad tai reikia padaryti „kuo greičiau ir bet kokia kaina“.
Kovo 10 dieną vykusiame posėdyje ECB sumažino visas tris pagrindines palūkanų normas.
Jo nuomone, pinigų politika dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis yra gera priemonė augimui paremti, tačiau tai negali būti ilgalaikė priemonė.
J.Weidmannas taip pat pažymėjo, kad patvarios defliacinės spiralės atsiradimo euro zonoje rizika yra labai nedidelė.
Vartojimo kainos euro zonoje vasarį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,2 procento.
Grynoji metinė infliacija paskutinį žiemos mėnesį smuktelėjo nuo 1 proc. sausį iki 0,8 procento.
