2014 metais Vokietijos kartelių biuras skyrė Vokietijos dešrelių gamintojams 338 mln. eurų baudą už tai, kad jie kelis dešimtmečius buvo susitarę dėl didesnių kainų, dėl ko nukentėjo vartotojai.
Tačiau galinga mėsos pramonė ėmėsi savų veiksmų. Daugelis gamintojų pasinaudojo teisine spraga ir išvengė baudos. O „ant kabliuko“ liko gerokai mažesnis skaičius įmonių.
Iš 22 įmonių ir 33 asmenų, kurie iš pradžių buvo skirta bauda, įskaitant ir tokius žinomus prekių ženklus, kaip „Herta“ ir „Boeklunder“, Diuseldorfo regioniniame teisme pasirodys tik keturi gamintojai, kuriems reikia sumokėti jiems tenkančią baudos dalį – apie 22,6 mln. eurų. Šios bendrovės neigia priklausančios „dešrelių karteliui“.
Dar 11 įmonių sutiko sumokėti apie 70 mln. eurų baudą. Tačiau likusios pasinaudojo įstatymo spraga ir paprasčiausiai restruktūrizavosi, kad išvengtų beveik 240 mln. eurų baudos. O reikalas tas, kad dar visai neseniai galiojusi teisinė spraga numatė, jog patronuojančios kompanijos nėra atsakingos už antrinės bendrovės baudas, jeigu ta antrinė bendrovė nustoja egzistavusi.
Anksčiau šiais metais ši spraga buvo panaikinta.
Į teismą besikreipusioms kompanijoms taip pat buvo patarta taip pasielgti. „Tačiau mes neturime ko slėpti ir norime, kad teismas tai patvirtintų“, – sakė vienos bendrovės vadovas.
Visgi egzistuoja rizika, kad teismas gali skirti dar didesnę baudą, jeigu nuspręs, jog dešrelių gamintojai vengia baudos. Sprendimas bus skelbiamas gegužę.
Nors pastaraisiais metais dešrelių suvartojimas Vokietijoje ir kiek sumažėjo, vokiečiai vis dar per metus suvalgo po vidutiniškai 60 kilogramų mėsos. Ir pusę šio kiekio sudaro dešrelės ir perdirbti mėsos produktai.