„Koronaviruso krizė 2021 metų pradžioje vėl sumažino ekonominius rodiklius“, – pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“.
„Tai ypač paveikė namų ūkių vartojimą, tuo tarpu ekonomiką palaikė prekių eksportas“, – pridūrė agentūra.
„Factset“ apklausti analitikai tikėjosi mažesnio – 1,5 proc. – siekiančio nuosmukio.
Silpna didžiausios Europos ekonomikos metų pradžia labai skiriasi nuo 0,5 proc. siekusio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, užfiksuoto 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį, prieš tai, kai lengviau plintančios koronaviruso atmainos sustabdė Vokietijos atsigavimą.
Vokietijos rezultatai taip pat buvo prastesni nei kitų didelių Europos šalių pirmojo ketvirčio duomenys.
Prancūzija paskelbė, kad sausio–kovo mėnesiais jos augimas siekė 0,4 proc., tuo tarpu Italijos ekonomika sumenko 0,4 proc., o Ispanijos – 0,5 procento.
Vokietijai sunkumų kelia tebesitęsianti trečioji koronaviruso banga, sukrėtusi paslaugų sektorių.
Svarbaus pramonės sektoriaus vaizdas yra kiek džiugesnis, o į eksportą orientuotos Vokietijos automobilių ir mašinų gamintojos pelnėsi iš greičiau atsigaunančių didžiųjų rinkų, tokių kaip Kinija.
Vokietija tikisi, kad skiepijimo kampanijos pažanga ir laipsniškas apribojimų sušvelninimas paskatins greitą atsigavimą nuo antrojo ketvirčio vidurio.
Šiuo metu daugiau nei 25 proc. vokiečių yra gavę pirmąjį vakcinos nuo COVID-19 dozę, o šalis šią savaitę pasiekė rekordą, kai per vieną dieną buvo paskiepyti daugiau nei milijonas gyventojų.
Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris antradienį pagerino Vokietijos visų metų prognozę, paskelbė, kad tikisi 3,5 proc. augimo 2021 metais, o ne 3 proc., kaip buvo prognozuota anksčiau.
