Instituto analitikai sumažino didžiausios Europos ekonomikos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotu 5,1 proc. įverčiu.
„Neslopstančios tiekimo kliūtys ir ketvirtoji koronaviruso banga pastebimai stabdo Vokietijos ekonomiką“, – pažymėjo „Ifo“ prognozių vadovas Timo Wollmershaeuseris.
Dėl pandemijos sukeltų tiekimo grandinių trikdžių pritrūko įvairių medžiagų, pradedant mediena ir baigiant puslaidininkiais.
Tuo pat metu Vokietija kovoja su ketvirtąja koronaviruso banga. Kai kurių sektorių įmonės yra priverstos laikytis apribojimų, tuo tarpu neskiepytiems asmenims uždrausta lankytis nebūtinų prekių parduotuvėse.
Pabloginta prognozė gali sukelti rūpesčių praėjusią savaitę prisiekusiai naujajai vyriausybei, sieksiančiai paskatinti ekonomiką didžiulėmis investicijomis į skaitmeninimą ir klimato apsaugos projektus.
Skaičiuojama, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį 2021 metų ketvirtį susitrauks 0,5 procento, pažymėjo „Ifo“.
Remiantis prognoze, 2021 metais ekonomikos augimas sieks 2,5 procento.
Ekonomistai mano, kad atsigavimas įsibėgės antroje 2022-ųjų pusėje, „kai koronaviruso banga nuslūgs ir tiekimo kliūtys pamažu liausis“, pridūrė T.Wollmershaeuseris.
Žvelgiant į tolimesnę ateitį, „Ifo“ padidino 2023 metų augimo prognozę iki 2,9 proc., palyginti su ankstesniu 1,5 proc. įverčiu.
Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) savo ekonomikos prognozes turėtų paskelbti penktadienį.
