„Nors augimas regione lėtas ir kalbama apie pasaulinę ekonomikos „japonizaciją“, ateities perspektyva Europos Sąjungos ekonomikai yra teigiama. Reikia atkreipti į tai dėmesį ir dirbti šia kryptimi“, – sakė pranešimą Vilniuje skaitęs Vokietijos ekonomistas.
Pasak dr. M. Jungo, lėto augimo laikotarpis, kuris šiuo metu įsivyrauja daugelyje išsivysčiusių šalių, be trūkumų, turi ir pranašumų: „Lėtai auganti ekonomika įmonėms suteikia atsparumo, stabilumo, moko jas efektyvumo ir užgrūdina galbūt dar sunkesniems laikams.“
Dr. M. Jungas atkreipė dėmesį, kad po ekonomikos krizės atsigavęs Vidurio ir Rytų Europos regionas yra dinamiškesnis ir auga sparčiau nei likusių išsivysčiusių šalių klubas. Tai rodo gerą regiono ūkio būklę, mūsų prisitaikymą prie dabartinių ekonominių sąlygų ir geopolitinių aplinkybių.
„Žinoma, augti sparčiau jums padeda ir gana reikšmingos Europos Sąjungos fondų investicijos, tačiau reikia pagirti ir regiono verslą, kuris dirbta efektyviau nei Vakarų europiečiai“, – sakė ekonomikos temomis rašantis analitikas.
Kalbėdamas apie Rusiją, jis atkreipė dėmesį, kad, nors šioje rinkoje įsivyravo recesija, kai kurios ūkio šakos praėjusiais metais sugebėjo augti. Pavyzdžiui, farmacijos pramonė ūgtelėjo 8,9 proc., chemijos – 6,3, maisto gamyba – 2, žemės ūkio produkcija – 3 proc.
Pasak M. Jungo, ši tendencija nulemta Rusijos valdžios politikos – siekio importą pakeisti vietos produkcija. Nors tokia politika primena tarybinius planinės ekonomikos laikus, iš jos gali išlošti ir užsienio bendrovės, ypač siūlančios įrenginius ir gamybos technologijas. Vis dėlto, „Coface“ ekonomistų vertinimu, pasikliauti šiais augimą rodančiais skaičiais neverta dėl dviejų priežasčių: pirma, dalis Rusijos importą pakeičiančios gamybos tėra užsienietiškų produktų perpakavimas, antra, negarantuotas šių valdžios investicijų likimas atsiperkamumo atžvilgiu.
Šiuo metu daug ekonomistų diskusijų sulaukia Kinija, o verslui aktualiausias klausimas, ar jos ūkio nuosmukis nesukels naujos pasaulio ekonomikos krizės. Pasak dr. M. Jungo, padėtis Kinijoje dabar tikrai sudėtinga: pučiasi verslo skolų burbulas, vis daugiau įmonių vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, ir jeigu ši šalis būtų laisvoji rinka, tokios tendencijos galėtų tapti itin pavojingos visam pasauliui. „Coface“ analitikai laikosi nuomonės, kad Kinijos valdžia, turėdama tam tikrų svertų ir nevengdama kištis į šalies ūkį, neleis kilti ypač dideliems ekonominiams sukrėtimams.
Didžiausias pavojus pačioje ES – aižėjanti Europos idėja.
Anot ekonomisto, didžiausias pavojus pačioje ES – aižėjanti Europos idėja. Bendrijai priešiškos nuotaikos driekiasi nuo Pietų Europos iki pat Didžiosios Britanijos, kurioje jau birželį vyks referendumas dėl pasitraukimo iš ES. Apie referendumus prakalbo ir kitos šalys, pavyzdžiui, Čekija.
Pabėgėlių krizė griauna Šengeno erdvę, o tai neišvengiamai didina ES gamintojų išlaidas, mažina jų, taip pat viso regiono konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. M. Jungas mano, kad ekonominių priežasčių, kodėl išstoti iš ES būtų naudinga, nėra, todėl tikima, kad, nepaisant sunkumų, bendrosios rinkos ir laisvo prekių judėjimo pasiekimai ilguoju laikotarpiu bus išsaugoti.
