„Ilgalaikėje perspektyvoje žemų ar net neigiamų palūkanų normų pasekmės bus neigiamos – pavyzdžiui, užtikrinant pensininkų socialinę apsaugą“, – pareiškė jis interviu vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. Ministras teigia manąs, kad švelnios pinigų politikos etapą galima užbaigti tik įgyvendinant struktūrines reformas ir skatinant investicijų augimą.
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba bazinę paskolų palūkanų normą šiemet sumažino iki nulio, o indėlių normą – iki minus 0,4 procento. Tuo tarpu Vokietijoje ši ECB politika griežtai kritikuojama. Pavyzdžiui, W. Schaeuble yra ne kartą teigęs, kad dėl jos auga euroskeptikų gretos.
Su juo sutinka ir „Deutsche Bank“ vadovas Johnas Crayenas.
Jo teigimu, „neigiamų normų politikos padariniai“ regiono ekonomikai bus „pražūtingi“.
„ECB pinigų politika šiuo metu prieštarauja ekonomikos stiprinimo ir Europos bankų sistemos stabilumo didinimo uždaviniams“, – pareiškė J. Crayenas.
Tuo tarpu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ apklausti ekspertai mano, kad žemų palūkanų normų era gali tęstis dar gana ilgai.
„Žemos palūkanų normos gali laikytis labai ilgai. Japonijoje jos egzistuoja jau daugiau kaip 20 metų“, – pareiškė leidiniui Makso Planko instituto direktorius Martinas Hellwigas.
