Palyginti su gegužės mėnesio rodikliais, gamybos apimtys padidėjo 0,4 proc., sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.
Agentūra sumažino gegužės rezultatų įvertį, pranešdama apie 0,1 proc. gamybos susitraukimą vietoj 0,2 proc. prieaugio, kaip buvo skelbiama anksčiau.
Gamybą Vokietijoje stabdė „ypatingas komponentų trūkumas“, nes karas Ukrainoje ir ilgalaikis koronaviruso pandemijos poveikis sujaukė pasaulines tiekimo grandines.
Beveik trys ketvirtadaliai „Destatis“ apklaustų įmonių pranešė apie trikdžius ir problemas įsigyjant reikalingų žaliavų ir komponentų.
Vertinant pagal atskirus sektorius, duomenys rodo, kad gamybos priemonių gamyba birželį padidėjo 1 procentu.
Pusgaminių gamyba padidėjo 0,3 proc., o vartojimo prekių – 1,1 procento.
Birželio mėnesio prieaugio „nepakako, kad būtų kompensuotas ankstesnis metų nuosmukis, o gamybos apimtys buvo gerokai mažesnės nei prieš pandemiją“, – pažymėjo „Capital Economics“ ekonomistas Andrew Kenninghamas.
Pramonės gamyba kovą susitraukė 3,7 proc., įmonėms susidūrus su Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiu poveikiu.
Pasak A.Kenninghamo, gamybos lygis vis dar yra 5,8 proc. mažesnis nei prieš pandemiją.
„Antrąjį metų pusmetį padėtis bus dar sudėtingesnė“, – pažymėjo analitikas, atkreipdamas dėmesį į kylančias energijos kainas bei aplinkybę, kad dėl sausos vasaros Vokietijoje tapo sunku naudotis vandens keliais.
Analitikas mano, kad „rodikliai trauksis“ antroje šių metų pusėje.
