Pramonės gamyba kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smuko 3,9 proc., nors prieš tai augo penkis mėnesius iš eilės.
Federalinės statistikos agentūros „Destatis“ paskelbtas nuosmukio rodiklis buvo didžiausias nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 metų pavasarį – o tais metais pramonės gamyba balandį, palyginti su kovo mėnesiu, krito 18,1 procento.
Dėl koronaviruso krizės ir karo Ukrainoje daugeliui bendrovių yra sunku vykdyti užsakymus, nes yra „sutrikimų tiekimo grandinėse“, pažymėjo „Destatis“.
Savo ruožtu ekonomikos ministerija atskirame pranešime nurodė, kad Ukrainoje įsiplieskęs karinis konfliktas „gerokai prislėgė“ Vokietijos pramonę.
„Prekybos sankcijos“, kurios buvo paskelbtos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, „daro neproporcingą poveikį“ tradiciškai daug eksportuojančiai Vokietijos ekonomikai, pažymėjo ministerija.
Anot jos, prie iššūkių, su kuriais susiduria Vokietijos pramonė, taip pat prisideda dėl karo kylančios energijos kainos ir „svarbių žaliavų“ iš Ukrainos trūkumas.
Naujausi duomenys Vokietijai atnešė „dar daugiau blogų žinių“, nes kovą, kaip jau žinoma, taip pat gerokai sumažėjo ir eksportas, ir pramonės užsakymų portfelis, pareiškė banko ING makroekonomikos skyriaus vadovas Carstenas Brzeski.
„Trys sėkmingo Vokietijos ekonominio verslo modelio ramsčiai – eksportas, pramonė ir energetika – yra tapę Vokietijos Achilo kulnu“, – pažymėjo jis.
Dėl karo ir Kinijoje dėl koronaviruso toliau skelbiamų karantinų bendro poveikio „Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį gali smukti“, pridūrė ekspertas.
