Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, vertinanti ekonomikos perspektyvas lapkričio mėnesį, pasiekė minus 41,9 punkto, palygintu su minus 42,5 punkto praėjusį mėnesį.
Indeksas šiek tiek pakilo po keturis mėnesius iš eilės trukusio nuosmukio.
Spalį rodiklis buvo pasiekęs istorines žemumas.
„GfK“ vartotojų elgsenos ekspertas Rolfas Buerklas perspėjo, kad „dar per anksti kalbėti apie pokyčius“, pažymėdamas, jog infliacija siekia 10 proc. ir nerimaujama dėl energijos tiekimo.
„Turime palaukti ir pamatyti, ar bus pasiektas ilgalaikis stabilizavimas“, – pažymėjo jis.
Infliaciją Vokietijoje lemia didelės energijos sąnaudos, išaugusios, kai Rusija, didėjant įtampai dėl invazijos į Ukrainą, apribojo dujų tiekimą Europai.
Daugybė rodiklių, pradedant pramonės gamyba ir baigiant verslo nuotaikomis, signalizuoja blogėjančią padėtį, o Vokietijos vyriausybė ir pagrindiniai ekonomikos institutai prognozuoja susitraukimą.
Berlynas skuba imtis paskatų, kad apsaugotų vartotojus ir įmones nuo kylančių kainų poveikio, įskaitant prieštaringai vertinamą 200 mlrd. eurų (200 mlrd. JAV dolerių) energijos fondą.
„GfK“ perspėjo, kad „šiuo metu negalima įvertinti, kokiu mastu energijos kainų ribojimo priemonės gali sumažinti infliaciją.
„Kol infliacija išliks aukšta ir išliks abejonių dėl energijos tiekimo, vartotojų klimatas neatsigaus visu mastu“, – sakoma pranešime.
