Atidžiai stebimas „Ifo“ barometras, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių vadovų apklausomis, sausį nukrito iki 85,2 punkto nuo 86,3 punkto gruodį, taip nuvildamas analitikus, kurie tikėjosi švelnaus augimo.
Naujoji šio indekso vertė – kukliausia nuo COVID-19 protrūkio 2020-ųjų gegužę.
„Vokietijos ekonomika įstrigo recesijoje“, – padėtį apibūdino „Ifo“ prezidentas Clemenas Fuestas (Klemensas Fuestas).
Vokietija su vadinamąja technine recesija – bendrojo vidaus produkto mažėjimu du metų ketvirčius iš eilės – kol kas nesusidūrė, tačiau per pastaruosius 12 mėnesių ekonomika blaškėsi ties nuline padala, o per visus praėjusius metus, išankstiniais vertinimais, susitraukė 0,3 procento.
„Naujų metų ekonominė pradžia nuvylė“, – pareiškė valstybinio skolintojo KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler – Geib (Frici Kiuhler-Geib).
Tačiau, pasak jos, perspektyvos vis dar nuteikia optimistiškai.
„Mažėjant infliacijos spaudimui ir didėjant realiajam darbo užmokesčiui, pagrindiniai neigiami veiksniai per šiuos metus turėtų nusilpti ir prasidėti atsigavimas, kurį stipriausiai skatins vartojimas“, – sakė ekonomistė.
Jos vertinimu, šiemet ekonomika gali paaugti apytikriai 0,5 procento.
