2023-aisiais Vokietija sukūrė 0,3 proc. kuklesnį nei ankstesniais metais bendrąjį vidaus produktą.
„Vokietijos ekonomika vis dar yra sunkiuose vandenyse. Aukštos palūkanų normos, nusilpęs vartojimas ir geopolitinės krizės, įskaitant karinius konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, yra tik dalis iššūkių, su kuriais susiduria Vokietija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefanas Hebestraitas).
Ūkio ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) vėliau trečiadienį paviešins atnaujintų prognozių detales.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jos parodys, kad Vokietijai gresia „aneminis“ augimas iki 2028-ųjų, jei nebus imtasi reikiamų priemonių plėtrai skatinti.
Vokietijos ekonomiką, kuri yra didžiausia Europoje ir tradiciškai euro zonos augimo varomoji jėga, slegia „tobula audra“, anksčiau šį mėnesį sakė R. Habeckas.
Šalies pramonę, kuri anksčiau rėmėsi pigesnėmis rusiškomis gamtinėmis dujomis, ištiko šokas dėl energijos kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, o Europos Centrinio Banko beprecedentis bazinių palūkanų kėlimas, siekiant sutramdyti infliaciją, sumažino paklausą ir privertė atidėti investicijas.
Tuo tarpu ilgai žadėtas perėjimas prie ekologiškesnės ekonomikos, reikalaujantis didelių viešųjų ir privačių investicijų, susidūrė su naujomis kliūtimis po to, kai praeitais metais šokiruojantis teisinis sprendimas privertė federalinę vyriausybę persvarstyti kai kuriuos planus dėl išlaidų, susijusių su klimato kaita.
