Ekonomikos ministerijos pranešime teigiama, kad „tiekimo kliūtys ir pastaruoju metu fiksuotas staigus pasaulinių energijos kainų kilimas“ padidino infliacijos augimo tempą.
Prognozuojamas infliacijos augimas 2021 metais būtų didžiausias nuo 1993-ųjų, kuomet vartotojų kainos išaugo 4,5 procento.
Pasak Vokietijos vyriausybė prognozės, 2022 metais infliacija sumažės iki 2,2 proc., o 2023-iaisiais – iki 1,7 procento.
Infliacijos lygis „iki metų sandūros jau pasieks žymiai mažesnį lygį“, nes vienkartiniai infliaciją skatinantys veiksniai, tokie kaip laikinas PVM sumažinimas Vokietijoje, nebebus įtraukiami skaičiuojant, nurodė Ekonomikos ministerija.
Vyriausybė 2020 metais patvirtino laikiną PVM sumažinimą, siekdama sušvelninti COVID-19 padarinius ekonomikai, sumažindama bazę, pagal kurią vertinamas dabartinis kainų kilimas.
Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris spaudos konferencijoje pažymėjo, jog ir kiti infliaciją skatinantys veiksniai ims silpnėti, o vyriausybė tikisi, jog energijos kainos „konsoliduosis ir iš dalies kris“.
Dujų kainos Europoje pastaraisiais mėnesiais išaugo dėl smarkiai padidėjusios paklausos, ekonomikai atsinaujinant po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.
„Tikimės, kad ši energijos kainų raida pasiekė lubas“, – kalbėjo P.Altmaieris.
Remiantis federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, rugsėjį kainos Vokietijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 4,1 procento.
Ekonomikos ministerija trečiadienį sumažino 2021 metų Vokietijos ekonomikos augimo prognozę iki 2,6 proc., palyginti su balandį skelbta 3,5 proc. prognoze.
