„Jeigu euro zonos ekonomikos sulėtėjimas bus didesnis negu šiuo metu manoma, be kitų priemonių, galime pakeisti savo prognozes ir rekomendacijas dėl būsimų palūkanų normų pokyčių, – pažymėjo jis interviu vokiečių laikraščiui „Boersen-Zeitung“. – Tačiau vieną galiu pasakyti tiksliai – ECB valdančioji taryba prireikus visada ras būdų ir priemonių.“
ECB savo pareiškimuose šiuo metu vartoja formuluotę, jog pagrindinės palūkanų normos euro zonoje nebus keičiamos bent iki 2019 metų vasaros pabaigos.
Atsižvelgusi į neapibrėžtumą dėl „Brexit“ ir Kinijos ūkio plėtros lėtėjimą, Europos Komisija euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio 2019 metais prognozę vasario pradžioje sumažino nuo 1,9 iki 1,3 procento.
Komisija taip pat numato, kad metinė infliacija bendros valiutos bloke šiemet sudarys 1,4 proc., o ne 1,8 proc., kaip buvo manyta pernai rudenį.
P.Praetas savo interviu paminėjo Komisijos prognozes, tačiau pabrėžė, jog ECB pinigų politika yra orientuota į vidutinės trukmės laikotarpį.
Paklaustas, ar ECB planuoja atnaujinti tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO), jis pažymėjo, kad šios paskolos „buvo labai sėkminga priemonė, padėjusi šalinti pinigų politikos įgyvendinimo proceso trūkumus“, ir jos „tebėra įtrauktos“ į centrinio banko „priemonių arsenalą“.