J.Javeusas atkreipia dėmesį, kad daugelio valstybių vyriausybės kovai su klimato kaita ir šios srities investicijoms skiria didesnį dėmesį nei kada anksčiau.
Naujosios JAV administracijos skelbiama politika ir ketinimai skirti 2 trilijonus dolerių tvariai ekonomikai kurti, Europos ekonomikos gaivinimo planas ir Europos Sąjungos (ES) 1,8 trilijonų eurų biudžetas, iš kurio trečdalis nukreipiamas žaliosioms investicijoms, aiškiai liudija, kad aplinkai draugiškų sprendimų ir veiklos svarba pasaulio ekonomikoje artimiausiu metu sparčiai augs.
„Priemonių kovai su klimato kaita imasi ir centriniai bankai. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas jau ėmėsi konkrečių žingsnių klimato kaitos mažinimo priemonėms įtraukti į savo monetarinę politiką, šiuo pavyzdžiu seka Švedijos ir Japonijos centriniai bankai. JAV Federalinio banko pozicija kol kas neaiški, bet tikėtina, kad, vadovaujant naujajam šalies prezidentui, bankas taip pat aktyviau įsitrauks į žaliosios ekonomikos skatinimą.
Tvari plėtra ir investicijos tarptautinėje ekonomikos darbotvarkėje taps vienu svarbiausių prioritetų.
Milžinišką susidomėjimą tvariam, aplinką tausojančiam verslui stebime ir pasaulio akcijų rinkose. Šie veiksniai rodo, kad tvari plėtra ir investicijos tarptautinėje ekonomikos darbotvarkėje taps vienu svarbiausių prioritetų“, – kalbėjo vyriausiasis SEB grupės strategas.
Kita tendencija, kuri artimiausiu metu darys didelę įtaką ekonomikos raidai, yra nuotolinis darbas iš namų. J.Javeusas pažymi, kad daugelis didžiųjų pasaulio bendrovių, pavyzdžiui, „Google“, „Facebook“, ketina skatinti nuotolinį darbą ir pandemijai atslūgus. Neabejojama, kad tokią praktiką taikys ir daugelis kitų įmonių bei organizacijų.
„Daliai verslo – pavyzdžiui, biurų nuomotojams, viešajam transportui ir verslo kelionių organizatoriams, valymo paslaugų teikėjams, drabužių ir prabangių aksesuarų gamintojams, – šis pokytis, suprantama, reiškia sunkius laikus. Tuo metu telekomunikacijų, interneto paslaugų teikėjams, namų elektronikos gamintojams nuotolinis darbas atveria iki šiol neregėtų galimybių.
Polinkis dirbti nuotoliniu būdu yra gera žinia ir turizmo sektoriui, nes karantinui švelnėjant, vis daugiau žmonių rinksis galimybę dirbti būdami svetur. Vienaip ar kitaip, tiek darbuotojų, kiek buvo iki pandemijos, į biurus negrįš, ir tai turės didelį poveikį rinkai“, – teigė J.Javeusas.
Apžvelgdamas pasaulio ūkio padėtį, vyriausiasis SEB grupės strategas atkreipė dėmesį, kad sergančiųjų skaičiaus mažėjimas daugelyje šalių ir ypač – prasidėjęs gyventojų vakcinavimas, suteikė teigiamą postūmį ekonomikai. Pavyzdžiui, po staigaus kritimo 2020 m. balandį, lapkritį pramonės gamybos indeksas JAV ir didžiosiose Europos ekonomikose buvo grįžęs arba priartėjęs prie 2019 m. lygio. Mažmeninės prekybos indeksas svyruoja labiau, tačiau Švedijoje, Vokietijoje, JAV pernai lapkritį jis netgi pralenkė 2019 m. pabaigos rodiklius.
„Valstybės ir tarptautinės organizacijos ėmėsi precedento iki šiol neturinčių pastangų ūkiui gaivinti. Centriniai bankai leidžia pinigus, kuriuos vyriausybės įlieja tiesiai į ekonomiką, taikydamos įvairias paramos ir skatinimo programas. Suprantama, tai stimuliuoja ekonomiką ir skatina jos augimą.
Kol kas infliacija tebėra labai žema, tačiau ateityje, baiminamasi, ji gali gerokai išaugti.
Kita vertus, reikia atsiminti, kad bendrovėms ir namų ūkiams teikiama daug lėšų vartojimui, tačiau jomis nereikalaujama kurti pridėtinės vertės. Tai, tikėtina, turės padarinių. Kol kas infliacija tebėra labai žema, tačiau ateityje, baiminamasi, ji gali gerokai išaugti“, – kalbėjo J.Javeusas.
Vyriausiasis SEB grupės strategas pabrėžia, kad optimizmo suteikia ir ta aplinkybė, kad valstybės antrąją pandemijos bangą pasitiko kur kas geriau pasirengusios kovai su virusu ir dėl jo taikomų apribojimų padariniais. Todėl šiuos metus ekspertas linkęs laikyti atsigavimo metais.
SEB grupė prognozuoja, kad Euro zonos šalių BVP, po 6,6 proc. nuosmukio 2020 m., šiemet stiebsis 3,1 proc., o 2022 m. tikimasi dar spartesnio, 4,9 proc. augimo. Baltijos šalių ekonomiką SEB grupės ekonomistai prognozuoja šiemet augsiant 2,7 proc., o kitąmet – 4,2 proc.
Tokia prognozė atspindi SEB grupės nuosaikųjį ekonomikos atsigavimo scenarijų. Vis dėlto, vyriausias grupės strategas teigia matąs galimybių susiklostyti ir optimistiniam, greitojo atsigavimo scenarijui, kuriuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių ekonomika dar pirmoje šių metų pusėje pasivytų ir pranoktų 2019 m. BVP lygį.
