Premjeras Saulius Skvernelis pasitarime pristatė Vyriausybės programos įgyvendinimo plano vykdymo 2018 metais pažangą.
Suskaičiuota, kad 2017–2018 m. buvo suplanuota atlikti 427 veiksmus darbus – jie sudaro daugiau nei pusę (54 proc.) visų programos įgyvendinimo plano veiksmų.
Iš 427 veiksmų pavyko įvykdyti 367 veiksmus, arba 86 proc., o vėluojama vykdyti 60 veiksmų (14 proc. ).
„2018 m. tikrai veiksmų buvo vykdoma plano žymiai daugiau nei 2017. (…) Bendras rodiklis tikrai yra neblogas, – teigia Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. – Ministerijoms pateiktoje analitinėje medžiagoje matosi, kad sekėsi kai kur pakankamai nevienodai, norėčiau tik atkreipti dėmesį Aplinkos ministerijos, kuri vėluoja atlikti 43 proc. suplanuotų priemonių.“
Anot jo, yra visos galimybės prisivyti ir pabaigti darbus.
2017 m. numatytų darbų atlikimo dalis siekia 97 procentus, o 2018-ųjų – 81 proc. Praėjusiais metais nepabaigti 55 suplanuoti darbai.
Vyriausybės nutarimu pavesta „ministrams užtikrinti, kad vėluojami 2017 ir 2018 metų veiksmai būtų kuo skubiau įvykdyti.“
Vyriausybė ruošia metinę ataskaitą Seimui, todėl ministrų paprašyta į tai atkreipti dėmesį.
Autsaiderė – Aplinkos ministerija
Prasčiausią pažangą pagal vėluojančių darbų dalį nuo suplanuotų veiksmų demonstruoja Aplinkos ministerija, kuri vėluoja baigti 15 iš 35 suplanuotų veiksmų, arba 43 proc. Vidaus reikalų ministerijoje vėluoja 22 proc. darbų, arba 6 iš 27, o Finansų ministerijoje vėluoja 7 iš 34 suplanuotų veiksmų, arba 21 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vėluoja atlikti 8 veiksmus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 7.
Aplinkos ministerijoje vėluoja individualios nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistema, oro taršos valdymo planas, transporto poveikio aplinkai įvertinimas ir pasiūlymų, kaip jį mažinti pateikimas ir kiti darbai.
VRM nepabaigė atlikti pakopinio pareigūnų rengimo institucionalizavimo, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, kokybės vertinimo sistemos, sklandaus perėjimo prie kompetencijomis grįstos žmogiškųjų išteklių vadybos, e.rezidento statuso reglamentavimo įgyvendinimo ir kt.
„Iš vėluojančių darbų norėtume atkreipti vėl AM, dėl gana ilgai vėluojančio ir ne vieno teisės akto, pirmiausia susijusio su atliekų tvarkymu. Tikrai turime ne vieną vėluojantį įstatymą ir tai yra įsisenėjusi problema, taip pat dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo“, – vardijo A.Stončaitis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis Aplinkos ministro pareigas, patikino, kad per artimiausias kelias savaites bus pateikti 6 iš vėluojančių 15 darbų derinimui.
Finansų ministerijoje stringa lošimų ir loterijų žaidėjų apsaugos stiprinimas, naujų valstybės NT centralizuoto įsigijimo būdų nustatymas, savivaldybių infrastruktūros optimizavimo ir subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas, savivaldybių biudžetų sudarymo tvarkos (modelio) nustatymas ir kt.
Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad visi darbai atlikti, tačiau įstatymai dar nėra priimti Seime: „Čia šitoje vietoje aišku dirbsime su Seimu, kad paspartintume“.
ŠMSM vėluoja profesiniai standartai ir modulinės profesinio mokymo programos, studentų socialinės paramos sistemos atnaujinimas, nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas, profesinio mokymo finansavimo metodika, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos koregavimas ir kt. darbai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija vis dar nepabaigė „Startup Employee Visa“ procedūros, leisiančios Lietuvos startuoliams pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio.
Sveikatos apsaugos ministerijoje vėluoja išlaidų vaistams sumažinimas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, nemokamų odontologijos paslaugų apimties padidinimas, pakopinės gydytojų rezidentų įgūdžių vertinimo sistemos sukūrimas, savižudybių prevencijos prioritetų nustatymas, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimų parengimas.
Dažniausiai nurodomos priežastys, dėl ko projektai vėluoja: užtruko derinimas, laukia Seimo sprendimo, užsitęsė viešųjų pirkimų procedūros ir pan.
