„Kam galima panaudoti šio fondo lėšas, tai yra, muitinės veikimui, mokesčių surinkimui, fitosanitarinei ir žuvininkystės kontrolei, produktų sertifikavimui (...) ir panašiai“, – pasitarime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Muitinės departamentas kontrolės sistemos atnaujinimui, naujiems darbuotojams, įrangai ir priemonėms prašo apie 10 mln. eurų.
„Prašoma suma gali sumažėti vertinant išlaidas (...) Taip pat yra tikimybė, jog gausime daugiau lėšų, jei kitos šalys panaudotų ne visą skirtą sumą. Ir papildomai iš valstybės biudžeto reikės 1,4 mln. eurų netinkamam PVM apmokėti“, – aiškino ministrė.
Spalį patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexito“ rezervas. Teikiant paramą reaguojama į neigiamus ekonominius, socialinius ir kitus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinius valstybėse narėse.
Bus kompensuojamos išlaidos nuo praėjusių metų sausio iki 2023 metų pabaigos su sąlyga, kad jos yra tiesiogiai susijusios su „Brexito“ padarinių švelninimu.
Pasak ministrės, „Brexitas“ neturėjo reikšmingos įtakos bendram tiesioginių užsienio investicijų srautui, bet galėjo turėti įtakos per poveikį ES ekonomikai.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ užsakymu bendrovės „RAIT Group“ atlikta įmonių, eksportuojančių į JK, apklausa parodė, kad „Brexitas“ turėjo įtakos eksportui, bet ji nėra labai didelė: 24 proc. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių eksportas sumažėjo, 16 proc. – padidėjo, 60 proc. – nepakito. Tam įtakos galėjo turėti ir pandemija.
