Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė stambiosios prekybos mokesčio tikslui.
„Seimo valdybos prašymu pateikti Vyriausybės išvadą dėl premjero minėto projekto, kuriame siūloma nuo sausio 1 d. nustatyti stambios prekybos mokestį, siekiant perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų, veikiančių mažmeninės prekybos sektoriuje, parengėme nutarimo projektą. Jo esmė – pritarti įstatymo projekto tikslui, kurį paminėjau, ir kartu pasiūlyti Seimui organizuoti konsultacijas dėl stambiosios prekybos mokesčio poveikio, įvertinti suderinamumą su EK teisės normomis, atsižvelgiant į konkurencijos taisykles“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Naują „stambiosios prekybos“ – apyvartos – mokestį pasiūlė Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis. Siūloma apmokestinti dideles apyvartas turinčius prekybininkus – 1 proc. tarifas būtų taikomas apyvartai, viršijančiai 2 milijonus per mėnesį.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kartojo argumentus, kad toks mokestis būtų žalingas. Ji atkreipė dėmesį, kad nutarimas pateikiamas dar nepasibaigus išvadų teikimo laikui.
„Vyriausybės nutarimas išvados projektas turi būti svarstomas, kaip skelbiama, iki 15 dienos, susidaro toks įspūdis, kad sukvietėt draugus į vakarėlį Gedimino pr. 11, bet patys išeinate nesulaukę svečių į kitą vakarėlį Gedimino pr. pabaigoje“, – teigė R.Vainienė.
Premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė „vakarėlį pratęsti Seime, kur įstatymo projektas ir registruotas, ir ten savo argumentus įrodinėti“.
R.Vainienė argumentavo, kad mokestis būtų taikomas ne tik 5-6 stambiesiems prekybos tinklams – po juo patektų 92 įmonės, kurių apyvarta siekia 11,1 milijardo eurų, todėl ir mokesčių biudžetas surinktų ne 32 milijonus eurų, o 111 mln. eurų. Tačiau tai paveiktų kainas vartotojams.
„Tokio mokesčio nėra nei vienoje ES valstybėje. Trys valstybės bandė įsibesti, Vengrija, Lenkija, Slovakija, ir visose valstybėse įsikišo EK. Realiai tik Vengrijoje buvo mokamas forintais tas mokestis trejus metus. Yra įvykę teismai dėl sumokėtų lėšų grąžinimo“, – kalbėjo R.Vainienė.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ką Europoje dėl Lenkijos pasisakys teismai, kiekvienas atvejis individualus, todėl būtina konsultuotis su Europos Komisija.
„Iš tiesų šį pasiūlymą reikėtų gana gerai įvertinti dėl atitikimo ES teisei, kadangi valstybės pagalbos požymių čia yra. Aišku, sprendimus dėl valstybės pagalbus priima EK“, – kalbėjo Š.Keserauskas.
