Didesnių diskusijų dėl biudžeto projekto posėdyje nekilo.
„Siūlau keliauti į Seimą su paketu ir ten laukti pasiūlymų lietaus“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, po pastarųjų kelerių metų sukrėtimų ir turbulencijų šis biudžetas „žmonėms tikrai leis pajusti ekonomikos augimą“.
Biudžeto prioritetai, anot jos, išlieka nesikeičiantys – žmonių pajamų auginimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų skatinimas ir šalies saugumo stiprinimas.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 17 mlrd. eurų, išlaidos bus didesnės ir sudarys 20,5 mlrd. eurų.
„Didžioji dalis pajamų ateis iš pridėtinio vertės mokesčio – beveik 40 proc., iš europinių lėšų – 15 proc., iš gyventojų pajamų mokesčio – apie 17 proc., iš akcizų – apie 10 proc.“, – vardijo G.Skaistė.
Vyriausybei pritarus, toliau projektą svarstys Seimas.
Deficitas neviršys 3 proc.
Tuo metu valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų siekti 2,9 proc., kai pagal Mastrichto kriterijų jis neturi viršyti 3 proc.
Šiais metais, kaip anksčiau sakė premjerė Ingrida Šimonytė, deficitas neviršys 2 proc., nors suplanuotas buvo 4,9 proc.
„Šio biudžeto išskirtinumas yra tas, kad po kelerių metų, kai buvo netaikomas Mastrichto kriterijus ir europinės fiskalinės drausmės taisyklės, jau yra sprendimas nuo 2024 m. fiskalinės drausmės taisykles taikyti. Tai reiškia, kad mes turime laikytis Mastrichto kriterijaus ir mūsų biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc.“, – pažymėjo G.Skaistė.
Palyginti su 2023 m., valstybės biudžeto pajamos kitąmet išaugs 9,4 proc., išlaidos – 7,9 proc.
Socialinei apsaugai iš biudžeto bus skiriama 10 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3,8 mlrd. eurų, švietimui – 3,8 mlrd. eurų, bendroms valstybės paslaugoms – 2,4 mlrd. eurų.
Gynybai atriekta 2,1 mlrd. eurų., ekonomikai – 1,9 mlrd. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 932 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 823 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 403 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 577 mln. eurų.
„Pagrindinės išlaidos standartiškai, kaip ir kitose ES šalyse, tenka socialinei apsaugai (37 proc.), sveikatos apsaugai (apie 14 proc.), švietimui (apie 14 proc.)“, – įvardijo G.Skaistė.
Raudonos linijos
Į klausimą, ar pagrįsta šiuo atveju kalbėti apie fiskalinę drausmę, kai tikėtinas biudžeto deficitas augs beveik 1 proc. punktu, G.Skaistė sakė, kad projektas yra optimalus dabartinei situacijai, o skatinti ekonomiką, kai ji yra „žemiau potencialo“, reikia.
„Atkreipčiau dėmesį, kad šių metų planas buvo 4,9 proc. BVP dydžio deficitas, o realus rezultatas yra apie 2 proc. BVP. Koks bus 2024 m. rezultatas, pamatysime kitų metų pabaigoje, bet turbūt rizikų tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra. Manau, kad sprendimas yra subalansuotas“, – spaudos konferencijoje sakė G.Skaistė.
Kalbėdama apie pajamų augimą, politikė sakė, kad pajamos, kurios yra gaunamos 2023 m., taip pat skiriasi nuo 2022 m. plano.
„Žiūrint į pajamų ir išlaidų augimo planą 2024 m., atmetus ES struktūrinių fondų paramą ir palikus tik grynąsias valstybės biudžeto pajamas, jos nuo to, ko tikimės 2023 m. pabaigoje, 2024 m., tikėtina, augs 7,4 proc., o išlaidos – 7,9 proc. Pateiktas pasiūlymas yra nuoseklus“, – sakė G.Skaistė.
Paklausus, ar daugiau lėšų mokytojams skirti nėra galimybių, ministrė sakė, jog raudona linija šiuo atveju yra biudžeto deficitas.
Seimas dar turės tarti savo žodį, bet man raudona linija yra 2,9 proc. valstybės biudžeto deficitas, kadangi tai Mastrichto kriterijus, kurį turime atitikti.
„Švietimui skirtas didelis prioritetas, tam skirta beveik 400 mln. eurų, mokytojų ir dėstytojų atlyginimams skiriama didžiausia dalis viso paketo. Manau, kad Vyriausybė padarė viską, kad įgyvendintų švietimo susitarimą. Seimas dar turės tarti savo žodį, bet man raudona linija yra 2,9 proc. valstybės biudžeto deficitas, kadangi tai Mastrichto kriterijus, kurį turime atitikti, kitaip lauktų tam tikros sankcijos“, – sakė G.Skaistė.
Ji pridūrė, jog jei Seimas apsispręs didinti finansavimą vienai sričiai, kitai jis turės mažėti.
Kiek didės pajamos dirbantiesiems?
Biudžete planuojama, kad žmonių pajamų didinimui bus skirta 1,7 mlrd. eurų.
Minimali mėnesio alga nuo sausio 1 dienos augs iki 84 eurais – iki 924 eurų „ant popieriaus“, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didės 122 eurais – iki 747 eurų. Atitinkamai šiems tikslams įgyvendinti iš biudžeto reikės 33,7 mln. ir 38,4 mln. eurų.
NPD didinimas palies iki 1 vidutinio darbo užmokesčio gaunančius žmones. Finansų ministerijos skaičiavimais, tokių šalyje yra 811 tūkst.
Po šio sprendimo 80,8 proc. MMA būtų neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Lyginti su 2023 m., jiems pajamos „į rankas“ 2024 m. dėl MMA ir NPD didinimo kitais metais išaugs 75,22 euro per mėnesį (dėl minimalios algos augimo – 50,82 euro, dėl NPD didinimo – 24,4 euro).
Planuojamas ir ženklesnis pedagogų atlyginimų pakėlimas kitais metais, kurių dalis šiuo metu streikuoja.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui prireiks 387,2 mln. eurų.
Mokytojams, lyginti su 2023 m., kitąmet atlyginimai į rankas vidutiniškai augs 276 eurais (iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos), dėstytojams ir mokslininkams – 440 eurų (iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 dienos). Antrą kartą atlygimai augtų nuo rugsėjo 1 dienos.
Iš viso mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui iš biudžeto prireiks 219 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui – 84,4 mln. eurų, pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams (+ 3 proc. nuo sausio 1 d.) – 25,6 mln. eurų ir panašiai.
Kitiems biudžetininkams pajamos taip pat augs. Gydytojams, palyginti su 2023 m., atlyginimai kils 259 eurais, kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams – 108 eurais, socialiniams darbuotojams bei slaugytojams– 122 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Daugiau gaus ir pensininkai, augs vaiko pinigai
Vaiko pinigai, kuriuos gauna 517 tūkst. vaikų, nuo kitų metų didės 10,5 eurų ir pasieks 96,25 euro (šiuo metu jie siekia 85,75 euro).
Taip pat dėl indeksavimo augs ir šalpos pensijos, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, vienišo asmens išmokos. Jos atitinkamai indeksuojamos apie 10–12 proc.
Nepamiršti biudžete ir senjorai. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kitąmet augs 70 eurų per mėnesį (lyginti su 2023 m. – nuo 574 iki 644 eurų). Tai palies 623,5 tūkst. žmonių.
Šiam tikslui bus skiriama 519 mln. eurų.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 48,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
Iš viso „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 7,6 mlrd. eurų, išlaidos – 7 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 3,5 mlrd. eurų, išlaidos – tiek pat.
Savivaldybių biudžetų pajamos sieks 5,8 mlrd. eurų, išlaidos – 5,9 mlrd. eurų. Palyginti su 2023 m., pajamos auga 16 proc.
Kiek augs kitos išmokos
Kitąmet didės ne tik pensijos ar vaiko pinigai, bet ir kitos išmokos.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.
Tuo metu valstybinės pensijos nuo 2024 m. sausio dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Taip pat didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoje 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoje 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoje 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoje 157 eurų, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų.
Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Tikslinių kompensacijų bazė padidės nuo 6,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
Bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus.
Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.
Gali kilti diskusijų dėl kelių
Vienam iš biudžeto prioritetų – saugumo stiprinimui – bus skirta 392 mln. eurų biudžeto lėšų.
Iš jų papildomiems asignavimams krašto apsaugai prireiks 59,8 mln. eurų, ginklams Viešojo saugumo tarnybai – 2,7 mln. eurų, iš solidarumo įnašo – 280 mln. eurų karinio mobilumo paketui, kibernetiniam saugumui – 19,2 mln. eurų, parengties galimos avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju stiprinimui – 30,3 mln. eurų.
Asignavimai Lietuvos šaulių sąjungai 2024 m. augs iki 13,6 mln. eurų.
Paramai Ukrainai bus nukreipta 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti – 127,2 mln. eurų, dalyvavimui Europos Sąjungos ir tarptautiniuose pagalbos Ukrainai įsipareigojimuose – 70 mln. eurų, Europos taikos priemonei (susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai) – 35 mln. eurų.
Lietuvos keliams tvarkyti paskirta 715 mln. eurų, iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPP) – 543 mln. eurų. Karinio mobilumo infrastruktūrai iš laikinojo solidarumo įnašo atiteks 130,5 mln. eurų.
Tiesa, premjerė I.Šimonytė kiek anksčiau ketvirtadienį pripažino, kad svarstant biudžetą diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo, nes kai kurie politikai iškėlė lūkestį tam skirti daugiau lėšų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Apie tai paklausta G.Skaistė sakė, kad projektas atitinka tęstinius iššūkius šioje srityje.
„Man atrodo, kad Vyriausybė padarė tam tikrų sprendimų, kurie prisideda ir prie kelių finansavimo, tai ir laikinasis solidarumo įnašas. 130 mln. eurų papildomų lėšų yra dėl diskrecinių Vyriausybės pasiūlytų sprendimų“, – sakė G.Skaistė.
Lėšos investicijoms
Investicijoms Lietuvos ateičiai skiriama 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 proc. lėšų.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, taip pat valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai bei skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.
Taip pat ketinama 467 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.
178 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.
