Pirmadienį aptarti kitų metų biudžeto Vyriausybės nariai rinkosi į neformalų pasitarimą. Dėl jo visiškai apsispręsti Vyriausybė turėtų trečiadienį, o vėliau biudžetą galutinai turės tvirtinti Seimas.
Eliminavus kovos su koronaviruso priemonių poreikį, biudžeto pajamos sieks 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,481 mlrd. eurų. Neįskaitant ES lėšų, pajamos viršys 11 mlrd. eurų, išlaidos – 13 mlrd. eurų.
Tuo metu privalomojo sveikatos draudimo pajamos bus subalansuotos – tiek pajamos, tiek išlaidos sieks 2,79 mlrd. eurų.
Pasak finansų ministrės, valstybės biudžeto pajamos, palyginti su 2021 metais, auga 11,4 proc., išlaidos 8,3 proc.
„Žvelgiant į biudžetą, esame išskyrę keturias esmines kryptis, kuriomis matomas ženklesnis postūmis: pirmiausia biudžetas turi prisidėti prie to, kad Lietuva turi būti saugi valstybė, todėl skiriamas papildomas dėmesys krašto apsaugos finansavimui, koronaviruso pandemijos suvaldymui, Astravo atominės elektrinės saugumo poreikiams ir fizinio barjero su Baltarusija statybai, taip pat migrantų situacijai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G.Skaistė.
Pasak ministrės, kalbant apie žmonių pajamas, vienas iš prioritetų yra pajamų ir paskatų dirbti didinimas. „Dėl to kalbame apie minimalios mėnesio algos pokyčius nuo ateinančių metų ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio pokyčius – tiek horizontalius, tiek sektorinius“, – tikino G.Skaistė.
NPD kitais metais, planuojama, augs 60 eurų – nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų. Šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo darbingumo.
Šie NPD pakeitimai kainuos 74,1 milijono eurų.
Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų.
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui bus skiriama 502,6 mln. eurų: MMA didinimas iki 730 eurų pareikalaus iš biudžeto 30,8 mln. eurų, mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų augimui bus skiriama 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams – 28,8 mln. eurų, socialinės srities darbuotojams – 11,2 mln. eurų.
Ministrė pripažino, kad biudžeto deficitas išlieka ženklus – 3,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau iš šio deficito 0,7 proc. punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės.
„Tai išlaidos, susijusios su koronaviruso situacija, fizinio barjero statyba pasienyje, migrantų srautų suvaldymu, tad tai nėra įsipareigojimai, kurie persikels į kitus metus. Biudžeto deficitas, susijęs, su ilgalaikiais įsipareigojimais, yra šiek tiek mažesnis“, – kalbėjo G.Skaistė.
Ji taip pat patvirtino, kad kitų metų biudžete nenumatyta jokių naujų mokesčių, tik NPD keitimas.
Palyginus su 2021 m. artėjančiais metais savivaldybių biudžetai augs 514,5 mln. eurų (13,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 163,1 mln. eurų (10,9 proc.).
Didės išlaidos krašto apsaugai
Kaip nurodo Finansų ministerija, asignavimai krašto apsaugai kitąmet, planuojama, didės 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP).
Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su koronaviruso sergančiais pacientais ir kt.
Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Kiek augs pensijos?
Tuo metu kitų metų „Sodros“ biudžeto pajamos, planuojama, sieks 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais.
Pensijos vidutiniškai didės 8,47 proc., o atsižvelgiant į siūlomas įstatymo pataisas atskiros pensijų rūšys padidės dar daugiau. Taip pat siūloma patvirtinti 2022 metų bazinės pensijos dydį 215,09 euro, našlių pensijos bazinį dydį – 32 eurus, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,0424, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 4,7 euro.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.
„Turime išskirtinai palankias aplinkybes ir galimybes spręsti mažų pajamų, mažų pensijų problemas ir tą su šituo biudžetu darysime. 2022 metų biudžetas, lyginti su 2021 metų, yra labiau subalansuotas ir tikslingai orientuotas į mažesnes pajamas gaunančių padėties gerinimą“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak M.Navickienės, bus amortizuota šildymo kainų augimo įtaka namų ūkiams, taip pat teikiami siūlymai dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo gerinimo. Kalbama ir apie didinamą bazinę socialinę išmoką, tikslines kompensacijas, nuo kurių priklausys išmokos vaikams, socialinė parama.
Anot jos, bus tobulinami ir būsto prieinamumo klausimai vienišiems asmenims, auginantiems vaikus.
