Lietuvą metų pradžioje staiga supurčiusi koronaviruso pandemija grasino gilia krize ir ilgu kapanojimusi iš jos gniaužtų, tačiau juodžiausi prognozuoti scenarijai neišsipildė – nors kalbėta apie dviženklį šalies BVP kritimą 2020 metais, Finansų ministerija prognozuoja 1,5 proc. kritimą šiemet ir 3,3 proc. augimą kitąmet.
Atsižvelgdama į spartesnį nei planuota atsigavimą Finansų ministerija parengė ir 2021 metų valstybės valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektai, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Valstybės ir savivaldybių biudžetai keliaus į Seimą.
„Mes neprisiimame naujų įsipareigojimų, o ten kur galime taupyti – nebūtinas išlaidas, kurių ministerijos kasmet turi, jos nėra skiriamos“, – žurnalistams tvirtino premjeras Saulius Skvernelis.
Planuojamas biudžeto deficitas – 5 proc.
Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte numatomas valstybės biudžeto deficitas – 5 proc.
Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos –11,385 mlrd. eurų, įskaitant 2,26 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, išlaidos – 15,49 mlrd. eurų.
Finansų ministas Vilius Šapoka tvirtino, kad mokestinių pokyčių nebus imamasi, kol atsigaus ekonomika, o faktinį biudžeto deficitą lems įvairios aplinkybės, tokios kaip pandeminė situacija, geopolitinės įtampos.
„Mes prognozuojame atsargiai ir teikiame atsargų biudžetų, jei reikės korekcijų, jos jau bus kitais metais“, – sakė V.Šapoka.
2020 metais biudžeto deficitas sieks 8,8 proc., o 2021 metais planuojama neviršyti 5 proc. Tokį biudžeto deficitą ministerija suplanavo siekdama padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus – pavyzdžiui, šiemet dar dešimčia eurų augančius vaiko pinigus, tačiau tuo pačiu ir grįsdama kelią grįžimui prie tvarių finansų.
Finansų ministras V.Šapoka atkreipia dėmesį, kad 2021 metų biudžetas paremtas keturiais principais – dėmesys pažeidžiamiausiems ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, investicijos į ateitį (DNR planas), išlaidų augimo pristabdymas ir skolos valdymas.
„Neapibrėžtumas pasaulyje auga ir pagrindinės rizikos susijusios su pandemijos antra banga – galimas tiek gilesnis nuosmukis euro zonoje šiemet, tiek vangesnis atsigavimas ateinančiais metais. Pandemijos situacija gali sukelti ir žymesnius svyravimus finansų rinkose, taip pat geopolitinė situacija, „Brexit“, – į galimas grėsmes dėmesį atkreipė V.Šapoka.
Pasak ministro, stengtis staigiai pasiekti 3 proc. nuo BVP valstybės biudžeto deficitą Lietuvai būtų pernelyg skausminga, nes Vyriausybė nebegalėtų įgyvendinti ankstesnių finansinių įsipareigojimų. Svarstoma, kad tai galėtų įvaryti papildomą šoką vartotojams – jie imtų labiau taupyti, vartojimas mažėtų ir ekonomika kitąmet nebeaugtų 3,3 proc.
Tuo tarpu dar didesnis 2021 metų biudžeto deficitas – pavyzdžiui, 7 proc. – reikštų, kad skola pradeda nevaržomai augti, o tai galėtų pabloginti ir Lietuvos kredito reitingus, kurie lemia skolinimosi kainą. Vadinasi, išaugtų skolos aptarnavimo išlaidos. Pasak V.Šapokos, reitingus suteikiančios agentūros šiemet vertins, kaip valstybės ketina sugrįžti prie tvarių finansų.
Skaičiuojama, kad per dvejus metus būtų galima stabilizuoti skolą ir ji pradėtų mažėti, biudžeto viešųjų finansų deficitas 2021 metais negali viršyti 5 proc.
Nei naujų mokesčių, nei naujų išmokų
2021 metų valstybės biudžeto projekte naujų mokesčių nėra numatyta. Neįtraukta į projektą kol kas ir naujų išmokų – pavyzdžiui, tryliktosios pensijos, apie kurią prieš pat Seimo rinkimus prabilo „valstiečiai“.
Dar antradienį, prieš Vyriausybei pradedant svarstyti valstybės biudžeto projektą, tryliktoji pensija įvarė pleištą tarp finansų ministro Viliaus Šapokos ir premjero Sauliaus Skvernelio.
Antradienį duodamas interviu LRT radijui V.Šapoka tvirtino, kad formuojant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, todėl biudžete nėra numatyta tryliktosios pensijos ar kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų iš skolintų lėšų.
Tryliktosios pensijos, kuriai reikėtų apie 172 mln. eurų, sumanytojai nėra pasiūlę jokio tvaraus šaltinio, iš kurio būtų galima finansuoti šias išlaidas. O tai reiškia, kad tai būtų skolinti pinigai dar labiau didinant valstybės skolą.
Toks ministro pareiškimas papiktino S.Skvernelį, atšovusį, kad šiuos dalykus sprendžia ne finansų ministras – jo darbas surasti tokiems sprendimams lėšų.
Didės vaiko pinigai, minimalus atlyginimas
Nors naujų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžete nenumatyta, išlaikomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai didinti kai kurias išmokas – dešimčia eurų iki 70 eurų didėja vaiko pinigai visoms šeimoms ir iki 110 eurų daugiavaikėms ir auginančioms neįgaliuosius.
Minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ kyla 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų. Vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo paauga nuo 377 eurų iki 404 eurų, senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 429 eurų.
Biudžete nenumatytas tokių išmokų karpymas, nes šios priemonės galėtų turėti priešingą efektą – didesnį gyventojų taupymą.
2021 metų biudžeto išlaidų daugiausia tenka keturiems banginiams, kuriems išlaidos palyginus su 2020 metais didėja – socialinei apsaugai išlaidos kyla 783 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 396 mln. eurų, ekonomikai – 1,06 mlrd. eurų ir švietimui – 683 mln. eurų. Ekonomikoje daugiausiai skiriama DNR planui.
Daugiausiai išlaidos paauga ekonomikai – ateities ekonomikos DNR planui, kuris didžiąja dalimi finansuojamas europinėmis lėšomis.
Mokesčių surenkama 12 proc. mažiau
Planuojama, kad kitąmet augs ne tik išlaidos, bet ir pajamos – nors prisidės ir tai, kad augs ekonomika, tačiau labiausiai augimą lems Europos Sąjungos šalių atsigavimo fondo lėšos (Recovery and Resilience Facility). Tiesa, planuojama visų mokesčių, išskyrus Gyventojų pajamų mokestį, surinkti mažiau – ypač PVM.
2021 metų biudžete pajamos iš PVM sudarys 22 proc., Gyventojų pajamų mokesčio – 19 proc., socialinio draudimo įmokų – 27 proc., ES pinigai – 12 proc.
Beje, šiuo metu bendras mokesčių surinkimo atsilikimas nuo plano siekia 12 proc., tačiau tai susiję su tuo, kad įmonės gali atidėti mokesčius.
Kalbant apie savivaldos finansavimą, pajamos augs 289 mln. eurų (8,8 proc.), nes arba valstybė kompensuos šiemet negautas pajamas, arba savivaldybės galės skolintis iki 53 mln. eurų.
Beje, Baltijos šalys planuoja panašų viešųjų finansų biudžeto deficitą – Estija apie 6 proc., Latvija – apie 4 proc.
„Sodros“ biudžetas bus teigiamas (numatomas 14 mln. eurų perviršis) , PSDF biudžetas – subalansuotas.
Lietuva viešųjų finansų biudžeto deficitą finansuos skolintais pinigais, nors šių metų pabaigoje turės sukaupusi milijardą eurų rezervo. Tiesa, kol galima pigiai pasiskolinti rinkoje, jo judinti nenorima – jis saugomas tokiems atvejams, jei prireiktų staigiai pasiskolinti, tačiau situacija rinkoje būtų prasta. Rezervas skirtas biudžeto iždo likvidumui palaikyti.
Vyriausybei pritarus biudžeto projektui, jis keliaus į Seimą. Galutinį valstybės biudžeto variantą jau priims naujai išrinktas Seimas.
