„Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5 proc. BVP iki 3 proc. BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, finansavimą gynybai valstybė didins esant būtinybei, o tokiu sprendimu pritariama prezidento Gitano Nausėdos ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui.
Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – numatoma papildomai skirti 24,8 mln. eurų tiek Rūdininkų poligonui, tiek kitoms infrastruktūros priemonėms, o žvalgybos pajėgumams ir veiklos tęstinumui palaikyti – 5 mln. eurų.
G.Skaistė posėdyje pranešė, kad būsto šildymo kompensacijoms kitais metais papildomai reikės 16 mln. eurų, o atnaujinus lėšų poreikį dujų ir elektros kainų kompensavimui gyventojams tam reikės apie 98 mln. eurų mažiau nei buvo numatyta anksčiau.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad dabar planuojamą skolintų lėšų biudžetą energijos kainų kompensacijoms galima realiai sumažinti, tačiau tą reikia daryti atsargiai, kad metų viduryje nereikėtų tikslinti biudžeto.
.„Dėl energetikos mes galime dabar daryti prielaidas ir visaip vertinti, bet gyvenimas tas prielaidas gali visaip pakoreguot. Šiemet turėjome situaciją, kai buvo priešingai, metų viduryje pritrūko tam lėšų ir reikėjo biudžetą tikslinti, buvo lygiai taip pat, nes planuodami biudžetą kliovėmės ateities sandoriais, jie, deja, bet pavirto visai kita ateitimi ir todėl reikėjo biudžetą tikslinti“, – posėdyje sakė premjerė.
„Dabar planuojamą skolintų lėšų biudžetą energetikos kompensacijoms galima realistiškai pamažinti, bet mūsų pareiga yra išlikti saugiems ir sargiems, ir jei situacija susiklostytų prasčiau, kad nereikėtų kaskart biudžeto tikslinti, o kad galėtume į tą situaciją reaguoti lanksčiai“, – pridūrė ji.
Mažų pensijų priemokoms numatoma papildomai skirti 27,6 mln. eurų, švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai – 8,9 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2,8 mln. eurų, skrydžių plėtrai – 2 mln. eurų, institucijų veiklai, pajėgų stiprinimui ir naujoms funkcijoms – 2,4 mln. eurų, infrastruktūrai, įrangai, informacinėms sistemoms – 1,6 mln. eurų.
Pasak ministrės, biudžetas patikslintas atsižvelgiant į atnaujintas prielaidas dėl energetikos kainų pokyčių ir Seimo jau priimtas pataisas, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą įmonių elektromobiliams.
„Pagrindiniai biudžeto akcentai išlieka tie patys, esminiai prioritetai yra energijos kainų poveikio sušvelninimas, čia yra tam tikri patikslinimai daromi, taip pat žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas ir investicijos Lietuvos ateičiai“, – posėdyje sakė G.Skaistė.
Ji pabrėžė, kad išlaikomas 4,9 proc. BVP biudžeto deficitas, o planuojamos pajamos mažėja 20,4 mln. eurų.
Po Vyriausybės posėdžio G.Skaistė teigė, jog „biudžeto balansas po atliktų pakeitimų išlieka iš esmės nepasikeitęs“.
„Po patobulinimų valstybės biudžetas iš esmės lieka nepasikeitęs – yra pastiprinami tie patys prioritetai, kurie buvo išskirti pirminiame biudžeto projekte: pirmiausia tai energetikos kainų sušvelninimas numatant papildomas lėšas šildymo kompensacijoms, taip pat mažų pensijų didinimas numatant mažų pensijų priemokoms bei pastiprinamas saugumo segmentas“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė.
Kaip ir pirminiame projekte, siūloma neterminuotai pratęsti PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms, lengvatą maitinimo verslui bei sportui ir atlikėjams – pusei metų. Tuo metu PVM lengvatą kultūros renginiams siūloma pratęsti neterminuotai – pusei metų tai kainuos 0,7 mln. eurų, o per metus – 1,3 mln. eurų.
Elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams taip pat siūloma taikyti neterminuotą PVM lengvatą, papildomai tai biudžetui kainuos apie 1 mln. eurų per metus.
Dėl Seime priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo, kuriuo panaikinta PVM atskaita už elektromobilius, biudžeto pajamos iš PVM kitąmet bus mažesnės 16,6 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio mažėja 18,3 mln. eurų.
