Statybos darbų ir automobilių remonto veiklos buvo įvardytos kaip pirmosios, kuriose šešėlinės veiklos rizika didžiausia. Šia veikla besiverčiantieji gauna pajamas, kurios neproporcingos jų sumokamiems mokesčiams, aiškina Finansų ministerija.
Šiuo metu fiksuotą pajamų mokestį įsigyjant verslo liudijimą veiklai statybos srityje per metus moka apie 24 tūkst. gyventojų, arba 24 proc. visų fiksuotą mokestį mokančių asmenų. Tačiau jie sumoka vos apie 1,5 mln. eurų pajamų mokesčio.
O automobilių remonto srityje per metus pagal verslo liudijimą dirba apie 5 tūkst. gyventojų, jų mokesčiai valstybės biudžetui – apie 0,6 mln. eurų.
„Darant prielaidą, kad visi statybų ir automobilių remonto srityse su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai pereitų prie pajamų mokesčio mokėjimo nuo realaus veiklos pelno, papildomai galėtų būti gauta apie 4 mln. eurų pajamų mokesčio“, – teigia finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Peržiūrės kitus sektorius
Finansų ministerijos atstovė tikina, kad dviem sektoriais apsiribota nebus, tačiau ji nedetalizuoja, kokie dar sektoriai galėtų sulaukti „skaidrinimo“.
„Vyriausybė siūlo įtvirtinti smulkaus verslo apmokestinimo tvarką, kuri užtikrina horizontalų teisingumą, kai siekiama tolygaus – nuo pajamų lygio priklausančio – apmokestinimo, todėl veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašo peržiūra neapsiribos minėtais dviem sektoriais – bus peržiūrėti ir kiti“, – patikina D.Brasiūnaitė.
Apmokestins pagal pelną
Panaikinus verslo liudijimus, gyventojai, kurie įregistruos individualią veiklą, pajamų mokestį mokės nuo gautų veiklos pajamų išlaidų skirtumo – jiems likusio pelno. O mokestį planuojama sumažinti, kai pelnas nedidelis, ir jis palaipsniui didėtų, kol pelnas pasiektų 30 tūkst. eurų.
„Individualios veiklos pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais ir palaipsniui pasiektų 15 proc. apmokestinimą ties 30 000 eurų per metus. Kas iš esmės reiškia, kad tam tais atvejais, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos nėra didelės, sumokamas pajamų mokestis gali būti ir mažesnis nei mokamas įsigyjant verslo liudijimą“, – teigia D.Brasiūnaitė.
Pasak jos, verslo liudijimas yra pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų sumokėjimo būdas, kuris neturėtų būti suprantamas, kaip leidimas verstis tam tikra veikla ar kaip verslo organizavimo teisinė forma.
„Galimybės mokėti fiksuotą pajamų mokestį nuo tam tikros veiklos, įsigyjant verslo liudijimą, panaikinimas nepareikalaus esminio veiklos pertvarkymo, kadangi gyventojai galės ir toliau vykdyti individualią veiklą, tačiau jų pajamos bus apmokestinamos ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu – apmokestinamas bus individualios veiklos pajamų ir vykdant veiklą patirtų išlaidų skirtumas, arba pelnas“, – teigia Finansų ministerijos atstovė.
