„Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.
Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.
Pasak I.Šimonytės, net jei tokia rizika dėl prastesnės ekonominės situacijos ir išsipildytų, tai neatrodo „koks nors dramatiškas pablogėjimas“.
Vis dėlto ji atsargiai vertino ir papildomo skolinimosi galimybes.
„Privalome būti labai sargūs, nes tuo pačiu metu, kai ekonomikos perspektyvos prastėja, paprastai jau taip atsitinka, kad prastėja ir kiti dalykai. Konkrečiai prastėja padėtis finansų rinkoje ir brangsta skolinimasis“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetui pavyko išlaikyti tokias bazinio biudžeto projekto ribas, kokias planavo stabilumo programoje.
„Bet kadangi prisideda papildomi veiksniai ir visų pirma energetika, tuos papildomus veiksnius mes tiesiog papildomai ir skaičiuojame. Dėl to mūsų deficitas yra žymiai blogesnis, negu buvo manyta“, – teigė I.Šimonytė.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.
Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
