„Siūlom nepritarti įstatymo projektams. Visų pirma dėl to, kad dėl taikomo neapmokestinamo pajamų dydžio gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau yra progresinė. Jei taikytume du progresyvumo elementus – skirtingus tarifus ir neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai apsunkintų paties mokesčio administravimą, įvestų painiavos gyventojams“, – trečiadienį posėdyje kalbėjo finansų ministras.
Pasak ministerijos, gyventojų pajamas apmokestinant pagal konservatorių pasiūlymą, mokesčio pajamos sumažėtų apie 170 mln. eurų, o socialdemokratų pasiūlymo įgyvendinimas jas padidintų 105 mln. eurų, tačiau abiem atvejais reikia įvertinti ir netiesioginį neigiamą poveikį.
Progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, realaus pajamų lygio slėpimo rizikos, o kapitalo prieaugio, palūkanų, dividendų pajamos dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.
Seimas pernai lapkritį po pateikimo pritarė konservatorių ir socialdemokratų siūlymams nuo 2019-ųjų įvesti progresinius mokesčius.
Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė bei Andrius Palionis, dabar priklausantis socialdemokratų darbo frakcijai, siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus – 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 procentų.
Pasak ministerijos, gyventojų pajamas apmokestinant pagal konservatorių pasiūlymą, mokesčio pajamos sumažėtų apie 170 mln. eurų, o socialdemokratų pasiūlymo įgyvendinimas jas padidintų 105 mln. eurų, tačiau abiem atvejais reikia įvertinti ir netiesioginį neigiamą poveikį.
Socialdemokratų frakcija šių metų pradžioje pristatė atnaujintą progresinių mokesčių siūlymą: mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų būtų taikomas 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifas.
Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.
