„Pirminis variantas pateiktas Vyriausybei buvo su didesne kirtimo norma – 12,166 tūkst. hektarų per metus, bet po diskusijų grįžome ir tvirtiname tą pačią penkmečio kirtimų normą, kaip ir praėjusį penkmetį – 11,85 tūkst. hektarų plotą“, – Vyriausybės posėdyje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
2019–2023 metams patvirtinta kirtimų norma yra 3,62 mln. kietmetrių medienos, leidžiamos kirsti 11,85 tūkst. ha plote.
Anksčiau ministerija planavo normą 2024–2028 metams didinti 2 proc. ir per penkerius metus leisti 12,17 tūkst. ha plote iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio, tačiau rugpjūtį 30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų pasirašė bei premjerei Ingridai Šimonytei išsiuntė raštą ragindamos netvirtinti siūlomo pakeitimo.
Siūlymui nepritarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Spalio pradžioje ministerija pranešė, kad normos nekeis – pasak jos, taip nuspręsta atsižvelgus į pastabas bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą.
Gamtos sergėtojai mano, jog normos rengimo metodika yra pasenusi, neatitinka bendros Europos Sąjungos tvarumo vizijos, Vyriausybės programos ir parengta tik konsultuojantis su miškininkystės verslu, bet ne aplinkosaugininkais, o faktiškai miškų gali būti iškirsta daugiau nei teigiama projekte.
Aplinkosaugininkams priekaištaujant dėl dabartinės valstybinių miškų kirtimo normos nustatymo metodikos, ministerija neatmetė galimybės, kad ji ateityje gali būti keičiama.
Atsižvelgiant į penkeriems metams nustatomą miškų kirtimo normą nustatomi ir metiniai kirtimai.
Ministerijos teigimu, maksimalus kertamų valstybinių miškų kiekis nustatomas atsižvelgiant į natūralų brandžių medžių prieaugį, o įprastai iškertamas medienos kiekis prilygsta iki 70 proc. prieaugio.