„Pritarta darbo kodekso, pensijų ir socialinio draudimo sistemos pakeitimo projektams, kuriuos priėmus Seime bus įtvirtinta reali, o ne „popierinė“ darbuotojų apsauga, sudarytos sąlygos kurti daugiau darbo vietų, pritraukti investuotojus. Nebegalime delsti su darbo santykių, socialinio draudimo pertvarka. Privalome sustiprinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas“, – Vyriausybės pranešime teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
Po Vyriausybės posėdžio premjeras tvirtino, kad kai kurie mokslininkų pasiūlymai nebuvo priimti, tarkime, medicinos ir švietimo darbuotojų atostogų laikas nekeičiamas, be to, nekeičiamos išmokos vaikus auginančioms mamoms ir jų atleidimo iš darbo terminas – jos negalės būti atleistos, kol vaikui sukaks treji metai.
Skelbta, kad švietimo ir mokslo bei sveikatos darbuotojai ir toliau turėtų atostogauti ilgiau nei kiti dirbantieji. Vyriausybė taip pat ji siūlo nekeisti tvarkos, kuri kai kuriems žmonėms leidžia dirbti trumpesnę darbo dieną. Tačiau siūloma keisti atostoginių ir įvairių kitų išmokų apskaičiavimą.
Pasak pranešimo, siūloma nenustatyti konkrečių dienos darbo valandų, paliekant 40 valandų darbo savaitę, o darbdavys su darbuotoju galėtų susitarti dėl individualaus dienos grafiko.
Vyriausybė siūlo keisti ir pensijų apskaičiavimo tvarką: pensijų indeksavimas būtų automatinis – ji būtų apskaičiuojama pagal koeficientą, kuris priklausys nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus, be to, 12 metų kasmet po 1 procentinį punktą būtų mažinamas pensijų draudimo tarifas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žurnalistams teigė, jog indeksuojant pensijas, jos gali didėti nuo 2016 metų pradžios, jei Seimas pritars pasiūlymui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žurnalistams teigė, jog indeksuojant pensijas, jos gali didėti nuo 2016 metų pradžios, jei Seimas pritars pasiūlymui.
„Mechanizmas yra toks, kad priklausys nuo darbo užmokesčio fondo augimo paskaičiavimai (pensijų augimo – BNS) prieš tai buvusius trejus metus ir prognozuojant į priekį. Niekada nebus mažinama, nepriklausomai, ar krizė, ar ne krizė, bus tam kaupiamas atitinkamas rezervas. Nuo 2016 metų mes siūlome viso socialinio draudimo įstatymų paketą, bet Seimo valioje yra šis klausimas ir jis gali nustatyti kitas datas“, – sakė A.Pabedinskienė
Socialiniame modelyje siūloma aiški minimalaus darbo užmokesčio nustatymo tvarka: ekspertų komisija pagal metodiką įvertins, sulauks rekomendacijų iš Trišalės tarybos ir išvadą Vyriausybei pateiks kasmet iki rugsėjo 15 dienos. Minimalus atlyginimas galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Atskiroms bedarbių grupėms būtų taikomos skirtingos priemonės, padedant integruotis į darbo rinką.
Modelį parengusi mokslininkų grupė taip pat siūlo liberalizuoti atleidimo iš darbo tvarką, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Siūloma įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Vyriausybės siūlomą socialinį modelį sudaro Darbo kodekso ir dar maždaug 40 teisės aktų pakeitimai.
Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad įstatymų projektų paketas Seimui bus pateiktas birželį, o spalį jis bus galutinai priimtas. Dalis Seimo narių pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę paragino darbo santykius liberalizuoti tariantis su socialiniais partneriais. Anot jos, nelanksti darbo rinka tapo „dideliu ekonomikos stabdžiu“.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad socialiniam modeliui trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau tai – geriausia, ką valdžia pasiūliusi per 20 metų.
Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką, bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.
Šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 1,463 mln. dirbančių žmonių.
