Pagal pataisas, kurias pateikė Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, buvusiais beglobiais vaikais galėtų būti pripažinti be abiejų tėvų globos Antrojo pasaulinio karo metais ar pokariu likę asmenys, augę vaikų globos įstaigose. Tokį statusą turintys asmenys turi teisę gauti 58 eurus siekiančią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
„Buvo tokių vaikų, kuriuos tėvai, nenorėdami, kad juos kartu išvežtų į Sibirą, tiesiog palikdavo geležinkelio stotyse, tokių vaikų rasdavo net prie geležinkelio sankasų. Taip pat yra dalis vaikų, kurie po karo pasipylė į Lietuvą iš Prūsijos, tai vadinamieji vilko vaikai (...) – čia yra tie, kurie nepatenka dabar į tą ratą, mes labai įdėmiai žiūrėjom ir jie lyg ir iškrinta: nei jie tremtyje buvo, jie tiesiog niekieno vaikai. Mūsų nuomone, iš tikrųjų jie nukentėję“, – BNS yra aiškinęs minėtos komisijos pirmininkas parlamentaras Vytautas Saulis.
Anot jo, į komisiją su prašymu plėsti buvusio beglobio vaiko teisinį statusą galinčių gauti asmenų ratą kreipėsi Lietuvos našlaičių brolija, kurios duomenimis siūloma pataisa galėtų pasinaudoti iki 100 asmenų. Kartu V.Saulis aiškino, jog toks statusas nebūtų automatiškai suteikiamas visiems per karą ar pokariu vaikų globos namuose augusiems vaikams.
„Vien buvimas vaikų namuose nėra nukentėjimas. Ten iš tikrųjų buvo daug vaikų, ypač po karo. To įrodymo, dokumentų reikės. Jie patys pripažįsta, kad reikės rimtų dokumentų, kur jie buvo rasti, kaip jie buvo rasti. Ir nėra pavojaus, kur jūs sakote, kad visi, kurie buvo vaikų namuose, galėtų pretenduoti“, – aiškino parlamentaras.
Vyriausybės išvadą rengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, siūlomas naujas pripažinimo buvusiais beglobiais vaikais pagrindas nesiejamas su okupacinių režimų struktūrų veiksmais padaryta žala.
Vilko vaikais vadinami vaikai, kurie, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bėgo iš buvusios Rytų Prūsijos nuo skurdo ir sovietų agresijos į Lietuvą. Tokių vaikų, manoma, buvo tūkstančiai.
