Tokį siūlymą pateikęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako konkrečios kompensacijų sumos nesiūlęs.
„Mano pataisa numato, kad Vyriausybei būtų leista skolintis. Skolintųsi pagal poreikį“, – BNS teigė K.Starkevičius.
Ministrų kabinetas sutiko, kad Finansų ministerija valstybės vardu skolintųsi geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai. Tokį siūlymą pateikė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad biudžeto deficitas, pritarus siūlymams, išliktų toks pat.
„Buvo gauta pasiūlymų už 314,5 mln. eurų, įvertinus šiuos pasiūlymus siūloma pritarti keletui iš jų (...) Įvertintus šiuos pasiūlymus biudžeto deficitas išliktų toks, kaip buvo pateiktas pristatant patobulintą biudžetą, tai yra 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, – posėdyje sakė G.Skaistė.
Premjerė Ingrida Šimonytė pasigedo konkretesnių finansavimo šaltinių parlamentarų iniciatyvoms.
„Man atrodo, mes jau apsvarstėme antrame skaityme nuoširdžiai – ką Vyriausybė galėjo patikslinti, tą patikslino, ir tai patikslino didėjančio deficito sąskaita, deja. Šaltiniai, kurie nurodyti Seimo narių siūlymuose, darosi vis mažiau sofistikuoti. Turbūt greitu metu kaip šaltinis bus tiesiog nurodytas biudžetas, nes panašiai jau dabar yra: „biudžeto pajamos“, „biudžeto išlaidos“, – komentavo I.Šimonytė.
Pritarta Seimo nario Antano Matulo pasiūlymui 12 tūkst. eurų padidinti asignavimus Nacionalinei sveikatos tarybai, taip pat 700 tūkst. eurų – savivaldybių priešgaisrinei saugai.
G.Skaistė pažymėjo, kad atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę ir ES Tarybos rekomendaciją kontroliuoti išlaidų augimą, siūloma neprisiimti papildomų įsipareigojimų ir nepritarti kitiems Seimo narių pasiūlymams.
Seimas praėjusią savaitę jau antrą kartą apsvarstė 2022 biudžeto projektą. Tai buvo paskutinis biudžeto svarstymas Seime, parlamentarai dėl jo turėtų balsuoti gruodžio 14-ąją.
Vyriausybės pakoreguotame kitų metų biudžete didėja ne tik jo pajamos bei išlaidos, bet ir valdžios sektoriaus deficitas – 0,2 punkto iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Planuojamos valstybės biudžeto pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP.
