Premjerė Ingrida Šimonytė paragino ne vien kovoti su pasekmėmis, bet užkirsti kelią priežastims.
„Su tuo įstatymu mes labiau pasekmes sprendžiame, negu kad priežastims užkertame kelią. Tai klausimas, ar neturėtų vis dėlto pagalvoti ministerija taip pat ir apie tai, kaip galima nelegalių gręžinių paklausą ir pasiūlą mažinti, nes paskui mes tokias „amnestijas“ turėsime periodiškai kažkokiu būdu daryti, ir tai nėra gerai“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo I.Šimonytė.
Aplinkos ministerija pranešė, kad Seimui priėmus pakeitimus būtų patvirtinta laikina neregistruotų gręžinių legalizavimo tvarka – žmonės būtų atleisti nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už nelegalius gręžinius, kol vyks jų legalizavimo procedūros.
Siūloma įteisinti visus neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius, kurių Lietuvoje gali būti apie 30 tūkst.
Seimas balandį pradėjo svarstyti įstatymų pataisų paketą. Vienas iš pataisų iniciatorių aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, jog taip siekiama, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį, kurio kokybe rūpintųsi vandens tiekimo bendrovės.
Pataisos leistų iki 2024 metų nebausti gręžinių savininkų, kad jie juos įteisintų, susimokėję vienkartinę įmoką. Už iki 10 kubų per parą vandens ji siektų 500 eurų, už 10-100 kubų – 1 tūkst. eurų, o daugiau kaip 100 kubų – 5 tūkst. eurų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos pateiktoms korekcijoms.